Lietuvoje mažai kam žinoma, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje dešimtmetį veikianti įmonė „Glassbel“ iš stiklo įgyvendina įspūdingo dydžio gaminius. Stiklai jau iškeliavo į 29 pasaulio šalis ir nuskaidrino garsių pastatų architektūrą. Darbai, kurių visų nė neišvardinsi, kalba patys už save – įstiklinti Dubajaus operos rūmai, Danijos jūrų muziejus, Nacionalinis Kataro muziejus, Keflaviko oro uostas Islandijoje, Mokslo centras ir antropologijos muziejus Lione, Prancūzijoje, centrinė biblioteka Dubline, Airijos sostinėje esantis „Microsof Office“ pastatas, Totenamo stadionas Jungtinėje Karalystėje.
Įmonės vadovas Valdas Virbalas sako, jog Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje šios įmonės pristatinėti jau nebereikia.
„Dubline ir Londone visi žino, ką mes galime“, – sako įmonės vadovas.
Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje „Glassbel“ daugiausiai stiklina biurus. Mančesteryje įgyvendintas ne vienas projektas, tarp jų – įstiklintas naujas „Mercedes“ centras.
„Sunku visus projektus ir išvardinti. Dubline palei pagrindinį kanalą yra ne vienas mūsų įgyvendintas projektas, darom labai gražius darbus. Airijoje statoma labai daug biurų pastatų“, – pasakojo V.Virbalas, nuolat zujantis tarp Europos šalių, įmonė jau peržengė ir Atlanto vandenyną.
„Pernai didžiausia koncentracija buvo į Angliją ir Airiją, įdomiausia, kad žingsnis po žingsnio po truputį žengiame į JAV. Pernai pirmą dangoraižį pabaigėme Niujorke, 39 aukštų, kuriame sudėti visi fasado stiklai. Tai leidžia ir toliau dirbti šiame žemyne. Rengiamės dar vienam darbui Vostrite“, – kukliai įmonės darbus vardijo V.Virbalas, besiruošiantis už poros dienų vykti į Niujorką.
Pernai pirmą dangoraižį pabaigėme Niujorke, 39 aukštų, kuriame sudėti visi fasado stiklai. Tai leidžia ir toliau dirbti šiame žemyne. Rengiamės dar vienam darbui Vostrite, – sakė V.Virbalas.
Su kinais nekonkuruoja
Kinams konkuruojant daugelyje pramonės sričių, V.Virbalas tikina, jog stiklo industrijoje šiai šaliai konkuruoti ne taip paprasta.
„Architektūroje svarbu ir kaip architektas mato, kokius stiklus, atspalvius, technines charakteristikas jis parenka. Nėra taip lengva kiniškiems stiklams Europoje būti populiariems. Yra Londone pastatų kiniškais stiklais, nepasakyčiau, kad jis blogesnis ar geresnis, tokia industrijos specifika, tačiau labai daug lemia atplukdymas konteineriais į Europą, tai trunka 6–8 savaites, ilgas laiko tarpas. Kadangi tai specifinis gaminys, jei sudūžta, o visko būna, pakeist labai brangu ir užtrunka, tad trūksta lankstumo, kad čia galėtų kinai įsitvirtinti. Jiems arčiau arabų šalys, – pasakojo V.Virbalas. – Britų architektūrinėje rinkoje, kaip bebūtų keista, dominuoja europiečiai – vokiečiai, austrai, italai. Didelė dalis gražiausių pastatų daroma ne britų kompanijų.
Mūsų išskirtinumas, kad turime galimybes gaminti nestandartinių, didelių matmenų stiklus. Tai nėra taip paprasta – vienas stiklo gaminys gali būti trys metrai su septyniais metrais dydžio, daugiau kaip 20 kv.m. Europoje nėra daug tokių gamintojų. Architektūrą diktuoja pasaulinio lygio architektai, jie nori projektuoti išskirtinius pastatus, tad mes randame savo nišą ir projektus, kurie mums tinka ir galime išnaudoti savo galimybes.“
Mūsų išskirtinumas, jog turime galimybes gaminti nestandartinių, didelių matmenų stiklus. Tai nėra taip paprasta – vienas stiklo gaminys gali būti trys metrai su septyniais metrais dydžio, daugiau kaip 20 kv.m. Europoje nėra daug tokių gamintojų.
Eksportuoja per uostą
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančios „Glassbel“ gaminiai po pasaulį sėkmingai keliauja per Klaipėdos uostą. Šis strateginis objektas buvo viena priežasčių įsikurti uostamiestyje.
„Tai, kad šalia uostas, mums labai padeda, eksportuojame viską vandeniu, konteineriais. Tai mums labai patrauklu, nes 95 proc. mūsų produkcijos yra eksportuojama“, – pasakojo įmonės vadovas.
Įspūdingi gaminiai negimtų be personalo pagalbos. V.Virbalas neslepia – dešimtmetį Klaipėdos pašonėje dirbanti įmonė geriau žinoma svetur nei gimtinėje, tad pritraukti darbuotojus, net ir mokant gerokai didesnį nei vidutinis rinkos atlyginimas, nemenkas iššūkis. Šiuo metu įmonėje dirba 160 darbuotojų.
Investavo 50 mln. eurų
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikia ir viena didžiausių Klaipėdos regiono įmonių bei viena didžiausių eksportuotojų Lietuvoje, bendrovė „Neo Group“. Šioje įmonėje gaminami, paprastai tariant, balti plastiko žirneliai, iš kurių vėliau gimsta plastikiniai produktai. Gurkšnodami savo mėgstamą gėrimą greičiausiai tai darote iš taros, kuri gimė naudojant Klaipėdoje pagamintą plastiką.
„Mes atsivežame pirmines žaliavas, specialūs milteliai ir skystis, iš jų pagaminame plastiką. Jį gaminame mažais gabaliukais, nes taip patogiau transportuoti. Toliau sukuriama visa vertės grandinė – mūsų klientai iš granulių gamina butelių ruošinius, o toliau ruošiniai keliauja išpilstytojams, kurie gaminį pašildo, išpučia. Iš šios medžiagos gimsta štai toks buteliukas“, – rodydamas plastikinį indelį pasakojo bendrovės vadovas Ruslanas Radajevas.
Balti smulkūs žirneliai per Klaipėdos uostą pasklinda po visą Europą, klientai įsikūrę tiek arčiau Lietuvos, tiek pačiame Europos pakraštyje. Europos PET granulių rinka kasmet ūgteli 3–5 proc. ir šiuo metu yra pasiekusi apie 3,5 mln. tonų granulių poreikį per metus.
R.Radajevas įmonėje dirba nuo pat jos įkūrimo 2005 metais, kuomet buvo paleista pirmoji, o 2006-ais ir antroji gamybos linija. Pernai, daugiau nei po dešimtmečio pertraukos atidaryta jau trečioji linija, pareikalavusi 50 mln. eurų investicijų. Bendrovė svarstė plėtrą vykdyti svetur, tačiau galiausiai milijoninės investicijos nugulė Klaipėdoje.
„Pajutome, kad galime uždirbti daugiau. Žinoma, niekas rinkoje tavęs nelaukia, klausimas, ar gali įsisprausti, o mes jaučiame, kad galime. Investicija iš tikrųjų didelė, įdarbinome žmones. Tai gerai ir Klaipėdai, ir uostui, ir Lietuvai, – šypteli vadovas. – Svarstėme ilgai, buvo minčių statyti ir Lenkijoje, ir Ispanijoje naują liniją, bet apsistojome čia, pas mus. Yra lengviau vystyti šalia, kur viskas pažįstama, yra personalas, patirtis. Tai svarus argumentas. Mums didžiausias privalumas būti prie uosto, visa žaliava atkeliauja laivais.“
Svarstėme ilgai, buvo minčių statyti ir Lenkijoje, ir Ispanijoje naują liniją, bet apsistojome čia, pas mus, – sakė R.Radajevas.
Milijoninės investicijos įmonėje sukūrė papildomas 30 darbo vietų. Šiuo metu „Neo Group“ dirba apie 220 darbuotojų.
Didžiausias Europoje PET granulių gamintojas taip pat įsikūręs Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, tai bendrovė „Indorama“, užimanti apie 30 proc. rinkos. Trečiąją liniją atidariusi „Neo Group“ pagal apimtis tapo antra PET granulių gamintoja Europoje.
