Kaip pristatymo pradžioje teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas Gintaras Neniškis, ši galimybių studija – tai bandymas nupūsti dulkes nuo prieš dešimtmetį patvirtinto detaliojo plano, kuriame numatyta gamybą iš šios teritorijos iškeldinti.
„Galbūt tai galėtų būti vienas iš Klaipėdos miesto vienaragių“, – kalbėdamas apie teritorijos ateitį teigė G.Neniškis.
Galimybių studiją pristatęs architektas-urbanistikos inovatorius, bendrovės „Bauland“ atstovas Donatas Baltrušaitis pristatė beveik metus trukusio darbo rezultatus.
Per tuos metus plušėjo ne tik architektai, urbanistai, į procesą buvo įtraukti į gyventojai: surengtos ekskursijos po „Klaipėdos energijos“ teritoriją, surengtos kūrybinės dirbtuvės.
Norėtų prieiti prie Danės
Paskutinį kartą „Klaipėdos energijos“ teritorija rekonstruota praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje. Dalis inžinerijos infrastruktūros jau nebenaudojama, kai kurie gamybiniai įrenginiai iškelti iš miesto centro į atokesnę gamyklą.
Skaičiuojama, kad pagal dabartines nekilnojamojo turto vertes, teritorijos vertė būtų apie 12,8 mln. eurų.
Jau prieš dešimtmetį patvirtintame Klaipėdos miesto detaliajame plane buvo numatyta, kad gamyba miesto centre negalės būti vykdoma. Tačiau „Klaipėdos energija“, nors ir mažesne apimtimi, veiklą tebevykdo.
Žiemą buvo nugriautos mazuto talpyklos.
Kūrybinės dirbtuvės atskleidė, kad patys klaipėdiečiai šią teritoriją miesto centre norėtų matyti atvirą, patrauklią atvykėliams ir patiems gyventojams. Norima ir matyti priėjimą prie Danės upės.
Pasiūlė tris scenarijus
Galimybių studijos rengėjai parengė tris scenarijus, kaip galėtų būti vystoma teritorija. Juos pavadino M, L ir XL. Visus scenarijus vienija mintis, kad ši erdvė turi būti atviresnė miestiečiams ir atvykėliams, turi atsirasti prieiga prie Danės upės: atsirastų krantinė, pėsčiųjų tiltas.
Alternatyva M, arba Vidutinė realybė, kai miestas vystosi lėtai. Šioje alternatyvoje numatyta centrinę teritorijos dalį palikti gamybinę, kaip yra dabar, kad joje ir toliau galėtų veikti rezervinė „Klaipėdos energijos“ katilinė, o rytinėje ir vakarinėje dalyje galima būtų statyti gyvenamuosius namus.
Antroji alternatyva – L, arba Plėtra ir klestėjimas – centrinėje dalyje gamyba būtų sumažinta, optimizuota, ji galėtų veikti kaip muziejus, edukacinė erdvė, rytinėje ir vakarinėje dalyje atsirastų gyvenamieji ir komerciniai pastatai.
XL alternatyva numatyta klestinčiam Klaipėdos miestui. Ji numatytų iš krantinės iškelti energijos gamybą, centrinėje dalyje atsirastų kultūros objektai, mokslo ir technologijų parkas. Rytinėje ir vakarinėje pusėje atsirastų gyvenamieji ar komercinės paskirties pastatai.
Kainuotų apie 150 mln. eurų
Galimybių studijos rengėjų skaičiavimais, trečioji alternatyva, ateityje galinti generuoti didesnę naudą skirtingais aspektais, kainuotų apie 150 mln. eurų. Tačiau kartu sutinkama, kad esant tokiai nestabiliai situacijai statybų sektoriuje, daryti tokius skaičiavimus – keblu.
Tarybos narė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad dar prieš dešimtmetį uostamiesčio politikai sutarė, kad gamyba Klaipėdos centre – negalima. Tačiau bendrovė, kurią valdo ta pati savivaldybė, vis dar veikia.
Į tai dėmesį atkreipė ir kiti pristatymo dalyviai. Esą, detalusis planas jau ir nulemia, kokia alternatyva turėtų būti svarstoma.
