A.Vaitkus „Lietuvos žinioms“ sakė, kad bręsta planai koreguoti Klaipėdos uosto plėtros iki 2030 metų programą ir dar kartą svarstyti ankstesnės Vyriausybės atmestą sumanymą pratęsti Klaipėdos uosto ribas į jūrą prie Melnragės.
Šventosios pramoginiam uostui statyti tikimasi pritraukti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų.
Pirmosios ES fondų investicijos į uosto infrastruktūrą, pasiekusios Klaipėdą per dvejus praėjusius ir šiuos metus, nesiekia 200 mln. litų. Už juos išgilintas uosto įplaukos kanalas, statoma keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūra.
Pasak uosto infrastruktūros skyriaus viršininko Vidmanto Paukštės, naujo ES finansinio laikotarpio paramos gali tikėtis 3-4 Klaipėdos uosto prioritetiniai projektai. Tai – Malkų įlankos gilinimas, kurio reikia konteinerių terminalo efektyvumui kelti ir kitų įmonių platesnei veiklai, didinančiai naujų krantinių apkrovimą.
Pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintą naują Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos struktūrą, kuri keisis rudenį, nebeliks Šventosios uosto direktoriaus etato, įsteigto prieš trejus metus. Tačiau A.Vaitkus neatmeta galimybės, kad ateityje kokia nors nauja pareigybė Šventosios uosto reikalams tvarkyti bus sukurta.
