Per sausį-kovą terminale perkrauta daugiau nei 139 tūkst. TEU konteinerių ir tai yra 22 proc. daugiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu.
„Analizuojant konteinerių krovos statistiką, stebime nuosekliai didėjantį konteinerių su pakrautais automobiliais į Ukrainą tranzito srautą“, – dalinasi savo įžvalgomis KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Anot V.Šileikos, šių metų pirmąjį ketvirtį išaugusius krovos rodiklius lėmė ir suaktyvėjusi generalinių bei Ro – Ro krovinių krova. Ro – Ro krovos apimtis augo beveik 35 proc. iki 230 tūkst. t, kai 2023 m. tuo pačiu metu krova sudarė 170 tūkst. t.
„Pozityvius Ro – Ro krovinių srautus lemia atsigaunanti Skandinavijos rinkos ekonomika, ypač Švedijos, todėl natūralu, jog Lietuvos eksporto srautai didėja šia kryptimi“, – teigia vadovas.
Per pirmąjį ketvirtį KKT terminaluose aptarnauti 292 laivai. „Dėl rekonstruotų krantinių ir padidintų gylių prie jų priimame didesnius laivus su didesniu krovinių tonažu. Stebime, jog šiais metais vėjo jėgainių dalys atplukdomos didesnėmis partijomis nei tai daryta praėjusiais metais“, – pažymi V.Šileika.
KKT priklauso Klaipėdos terminalo įmonių grupei, vienijančiai krovos, logistikos, krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo paslaugas teikiančias įmones. 2023 m. KKT pagal krovos apimtis tapo lyderiais Klaipėdos uoste ir perkrovė 6,27 mln. tonų įvairių krovinių.
