Lietuva jau kurį laiką garsėja kaip šalis, kurioje lengva pradėti ir plėtoti verslą. Kasmetiniame Pasaulio banko verslo sąlygų reitinge „Doing Business“ Lietuva šiemet užima itin aukštą 14-ą vietą iš 190-ies valstybių ir lenkia tokias šalis kaip Suomiją, Australiją ir visas regiono kaimynes.
Gera geografinė padėtis, narystė euroatlantinėse struktūrose, kvalifikuota darbo jėga, šiuolaikinė infrastruktūra ir įvairūs paskatinimai Lietuvoje per du dešimtmečius lėmė ir daugiau kaip 15 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų, tačiau dėl jų mūsų šalis konkuruoja su ne ką mažiau ambicingais kaimynais ar net daug atokesniais pasaulio regionais. O turėdama mažą vidaus rinką ir vis brangesnę darbo jėga, Lietuva privalo ieškoti vis naujų būdų pritraukti investicijas, juolab kad pastaraisiais metais klestėjusiose pasaulio ekonomikoje atsiranda vis daugiau neapibrėžtumų.
Iššūkiai atnešė galimybę
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, teigia, kad pasaulio ekonomika išgyvena išskirtinius laikus: rinkoje jau penketą metų yra milžiniška pinigų masė, bet kartu tvyro nerimas ir neaiškumai dėl tarptautinių prekybos santykių, „Brexit“ ar kitų įtampų. Taip pat, itin sparčiai progresuoja ir keičiasi technologijos, pirmiausia transporto, energetikos, automatizavimo srityse.
„Tokiame pasaulyje greitis tampa itin vertinga valiuta: naujas verslo ar jo plėtros idėjas norisi išbandyti ir realizuoti kuo greičiau. Kartu matome, kad nors pačių gamybos projektų daugėja, mažėja kiekvieno jų apimtys ir mastai – juk naujai ir inovatyviai idėjai iškart paprastai nebūtini gigantiški fabrikai su tūkstančiais darbuotojų. Visa tai atvirai, lanksčiai ir nebiurokratiškai Lietuvos ekonomikai dovanoja neįtikėtiną galimybę: konkuruoti verslo greičiu, t.y. turėti geriausias sąlygas itin greitai įgyvendinti gamybos projektus. Šiandienos investuotojui sutaupytas pusmetis ar metai iki veiklos pradžios dažnai yra svarbiau nei mokestinės lengvatos ar darbo jėgos kaina“, – komentuoja E. Kiudulas.
Šias tendencijas Klaipėdos LEZ komanda įžvelgė dar 2016 m., kuomet po išsamios rinkos analizės ir pokalbių su dešimtimis esamų ir potencialių investuotojų klaipėdiečiai nutarė įgyvendinti analogų Baltijos šalyse neturintį projektą: universalų 7500 kv. m ploto gamybinį pastatą „Flexstart“. Pagrindinis jo išskirtinumas yra galimybė itin greitai pradėti veiklą: jei naujos gamyklos statybos plyname lauke gali trukti 1-3 metus, o seno gamybos pastato renovacija – nuo pusmečio iki metų, tai „Flexstart“ investuotojams leidžia pritaikyti patalpas individualiems poreikiams ir pradėti veiklą vos per 2-3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo.
LEZ vadovas atkreipia dėmesį, kad į „Flexstart“ projektą zonos valdymo bendrovė investavo jam dar neturėdama klientų ar ketinimų protokolų.
„Tam tikra prasme tai buvo rizika. Tačiau matėme, kaip vystosi Vilnius ar Kaunas, įvertinome pasaulines ir vietos tendencijas. Juk ir į tą patį Vilnių savo metu „Barclays“ galbūt nebūtų atėjęs, jei jame jau nestovėtų modernus „Green Hall“ biurų pastatas. Nebijojome būti pirmi ir galime tik džiaugtis, kad šis ryžtas jau taip greitai pasiteisno“, – kalba E. Kiudulas.
Numatę antrą
„Flexstart“ statybos buvo pradėtos 2017 m., baigtos praėjusią vasarą. Į šį projektą Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė investavo daugiau kaip 3,3 mln. eurų. Vos baigus statybas, į „Flexstart“ patalpas iškart įsikraustė Vokietijos kapitalo laidų rinkinių elektriniams dviračiams gamintoja „Baltijos Eukutecas“, kiek vėliau ir Norvegijos elektros įrangos gamintoja „Etman“ bei dar vienas neįvardijamas gamybos startuolis.
„Kadangi ankstesnėse patalpose neturėjome salygų plėstis, tačiau greitai didėjo mūsų užsakymų ir darbuotojų skaičius, maždaug metus ieškojome galimybių pirkti arba nuomotis didesnes patalpas. Galiausiai kreipėmės į Klaipėdos LEZ komandą. „Flexstart“ pastate mums praktiškai nieko nereikėjo daryti, kadangi viską Klaipėdos LEZ komanda jau buvo atlikusi pagal mūsų poreikius. Todėl esame patenkinti, projektą įgyvendinome greitai. Planuojame toliau augti ir kurti daugiau darbo vietų“, – sako Ina Vaicekauskienė, „Baltikos Eukuteco“ direktorė.
Negana to, „Flexstart“ projektas atvėrė ir naują nekilnojamojo turto verslo galimybę – laikiną gamybinių patalpų nuomą. Pavyzdžiui, elektrinius autobusus kurianti Klaipėdos bendrovė „Dancer“ įsibėgėjus verslui Klaipėdos LEZ teritorijoje ateityje ketina statyti atskirą gamyklą „plyname lauke“, tačiau dabartiniame veiklos etape kurį laiką gamybines patalpas nuomosis „Flexstart“ pastate.
Pasak E. Kiudulo, „Flexstart“ projekte per mažiau nei metus likus vos paskutiniam tūkstančiui kvadratinių metrų laisvo ploto, LEZ rimtai svarsto vystyti antrąjį, jau kiek didesnį, 8500 kv. m ploto „lankstųjį“ gamybos pastatą.
„Turime rimtą pagrindą artimiausiu metu imtis antro „Flexstart“ pastato statymų. Mus tam įkvepia ir tai, kad Klaipėdos LEZ bei „Flexstart“ projektu vis labiau domisi ir Lietuvos įmonės. Juk joms galioja tos pačios mokestinės lengvatos kaip ir užsienio investuotojams – nulinis pelno mokesčio tarifas pirmus 10 veiklos metų ir lengvatinis tarifas dar 6 metus po to, taip pat nulinis NT mokesčio tarifas bent iki 2045 m. Kartu pilnai įsitikinome, kad veiklos pradžios greitis šiandien yra vienas svarbiausių faktorių tiek užsienio, tiek Lietuvos gamintojams“, – tvirtina E. Kiudulas.
2017 m. „Flexstart“ projektas gavo pirmąjį ir vienintelį pasaulyje specialų „Financial Times“ padalinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už investuotojų įsikūrimo greitį.
Užčiuopė aktualių tendencijų
Dėl to, kad keičiasi gamintojų poreikiai bei pati gamyba, sutinka ir nekilnojamojo turto sektoriaus ekspertai.
Mindaugas Kulbokas, NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas, komentuoja, kad technologinis persiginklavimas ir inovacijos gamybos segmente jau pasiekė ir mažas bei vidutines įmones.
„Visi resursai gamybos įmonėse šiuo metu koncentruojami į dvi esmines kryptis – technologijų inovacijas ir specialistus. Bet tuomet kyla natūralus klausimas – o kur technologijas ir inovacijas diegti? Senose patalpose daugeliu atveju tai būna visiškai neefektyvu ir neracionalu. Kitas būdas – statytis savo pastatus ir taip dar labiau auginti balansinius įsipareigojimus. O trečias, vis labiau populiarėjantis būdas pramonės ir gamybos segmente yra ilgalaikė patalpų nuoma, kur nuomos kaštai virsta tiesioginiais veiklos kaštais“, – kalba M. Kulbokas.
Pasak jo, paklausa lanksčių gamybos patalpų segmente šiuo metu auga, o tokie objektai turėtų būti patrauklūs ir naujoms lengvosios pramonės įmonėms.
Savo ruožtu Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktorius, įžvelgia ir dar vieną susijusią tendenciją: gamybinės erdvės virsta paslauga.
„Erdvė kaip paslauga (angl. Space as a Service) tendencijos NT rinkoje, prasidėjusios nuo bendradarbystės erdvių, perėjo į būstą, svetingumo verslą ir po truputį keliasi į gamybines patalpas. Tai ypač svarbu siekiant greičio, bandant naujus produktus, naujas gamybines linijas, greitai reaguojant į pasikeitusią rinkos situaciją. Industriniame sektoriuje tokių paslaugų kaip „Flex Start“ pasiūla Lietuvoje dar tik startuoja ir nėra pakankama, nes didžioji dalis gamybinių patalpų yra užimtos nuomininkų su ilgalaikiais kontraktais. Tačiau ilgainiui jų turėtų būti vis daugiau, ypač greitėjant gamybos terminams ir kuriantis poreikiui gamintojui būti arčiau savo kliento, konkuruojant pasaulinėje rinkoje. Greitis ir patogumas tampa svarbiausia valiuta NT nuomos rinkoje“, – tvirtina M. Statulevičius.
