Iki 2025 m. pabaigos įgyvendinus šiuos projektus, „Mestilla“ taps lygiaverčiu konkurentu didžiosioms Europos kompanijoms bei padės tašką likutinio kvapo klausime.
50 mln. eurų investicijos
Visiškai naują rapsų perdirbimo gamyklą „Mestilla“ pradėjo statyti greta dabartinės savo infrastruktūros Klaipėdos Kretainio gatvėje.
Įgyvendinus šį 50 mln. eurų vertės projektą, bendrovės rapsų sėklų perdirbimo pajėgumai išaugs iki 500 tūkst. tonų per metus, biodyzelino gamyba – iki 200 tūkst. tonų, o rapsų baltyminių priedų gamyba – iki 300 tūkst. tonų per metus. Tokie pajėgumai bus 2-3 kartus didesni nei leidžia dabartinė „Mestilla“ gamykla, ir dėl efektyvų technologijų bei masto ekonomijos kompanijai leis dar tvirčiau konkuruoti su stambiausiais Šiaurės ir Vakarų Europos biodyzelino rinkos žaidėjais.
Beveik du dešimtmečius veikiančios dabartinės „Mestilla“ gamybos linijos bus iš esmės modernizuojamos jas pritaikant panaudoto kepimo aliejaus perdirbimui ir pažangių biodegalų gamybai. Šis 10 mln. Eur vertės projektas iš panaudoto aliejaus leis išgauti 20-30 tūkst. tonų pažangių biodegalų, maišomų su įprastu biodyzelinu.
„Mestilla“ plėtroje numatytos įvairios jau pasiteisinusios ir naujos kvapų valdymo technologijos, įskaitant du naujus 70 m aukščio kaminus. Jie turėtų reikšmingai padidinti kvapo sklaidą ir minimizuoti jo pėdsaką gyvenamojoje aplinkoje. „Mestilla“ jau anksčiau buvo pasiekusi oficialias normas gerokai lenkiančius kvapų rodiklius, tačiau naujajame plėtros etape siekia galutinai išspręsti šį klausimą.
Lietuviškų rapsų išauginama 4-5 kartus daugiau
Kapsulės ateities kartoms įkasimo ceremonijos metu „Mestilla“ direktorius Arūnas Zubas kalbėjo, kad šis bendrovės žingsnis stiprina strateginius Lietuvos energetikos ir aplinkosaugos tikslus, šalies žemės ūkio sektorių bei visą ekonomiką.
„Per mūsų veiklos laikotarpį Lietuvoje išauginami rapsų kiekiai padidėjo 4-5 kartus, o supirkimo kainos – 2-3 kartus. Kiekvieno automobilio bake šiandien rastume 7-10 proc. atsinaujinančios lietuviškos energijos, duodančios darbo tūkstančiams ūkininkų, keičiančios importuojamas žaliavas ir leidžiančioms pinigams likti Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad mūsų verslo tikslai sutampa su svarbiausiai valstybės interesais, o klaipėdiečiai netrukus galės didžiuotis dar vienu strateginiu energetinės nepriklausomybės objektu“, – sakė A. Zubas.
„Džiugu, kad vis daugiau pramonės įmonių atsigręžią į aplinkai tvarias technologijas ir jas diegia gamyboje. Šios investicijos ne išimtis, kurias viliuosi, kad pajus daugelis klaipėdiečių ir rajono gyventojų. Labiausiai džiugina tai, kad „Mestilla“ milijoninės investicijos, pastačius du 70 metrų kaminus ir pakeičiant technologiją, sumažins kvapų sklaidą ir tikiu, kad įgyvendinus projektą vis mažiau sulauksime skundų dėl „blynų“ kvapo. Tai geras pavyzdys visoms įmonėms, kurios atsižvelgia į gyventojų nuogąstavimus, kuria pridėtinę vertę miestui ir investuoja į tvarias technologijas“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Ministras: „Puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys“
„Iš „Mestilla“ ekologiškumo ir tvarumo idėjų galėtų semtis ir daugiau mūsų šalies atsakingo verslo atstovų. Ši įmonė vienu šūviu nušovė du zuikius. Bus išspręsta problema, kur dėti panaudotą aliejų, ir turėsime daugiau ekologiškų degalų – biodyzelino. Ši gamykla – puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, o jos ateityje gaminamas biodyzelinas leis Lietuvai sustiprinti energetinę priklausomybę. Linkiu šiai įmonei puikių ir gražių idėjų. Kurkite savo tvarų verslą ir Lietuvos gerovę“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
O pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, ši gamykla – puikus bioekonomikos pavyzdys, kai iš ūkininkų užaugintų žaliavų gaminami aukštos pridėtinės vertės produktai: biodyzelinas ir baltyminiai priedai.
,,Labai svarbu tai, kad pridėtinė vertė lieka Lietuvoje. Ypač aktualus panaudoto aliejaus perdirbimas į antros kartos kurą – tai puikus žiediškumo pavyzdys. Visa tai leis palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. Tikimės, kad šioje gamykloje pagaminti biodegalai bus naudojami Lietuvoje“, – sakė ministras K. Navickas.
Dirba 60 darbuotojų
„Mestilla“ gamykloje bus diegiamos savo sričių pasaulinių lyderių – „Desmet“, „Cimbria“ ir „Alfa Laval“ – technologijos. Įgyvendinant projektą, bendradarbiaujama su tokiomis kompanijomis kaip „Eika
Development“, „Sweco“, „Budrių statyba“, „Fern Group“, „Dotnuva Baltic“, „Vilniaus rentinys“, „Daimena“, „Pajūrio šaltinis“. Finansiniu projekto partneriu tapo „Swedbank“, o logistikos partneriu – „BLRT Grupp“ priklausanti „Vakarų krova“.
100 proc. „Mestilla“ akcijų priklauso AB „Akola group“ (buv. „Linas Agro Group“) – didžiausios Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupės – akcininkams. Kompanija Klaipėdos LEZ veikia nuo 2005 m., o 2005-2007 m. laikotarpiu išplėtota 45 mln. Eur vertės dabartinė „Mestilla“ gamykla savo metu buvo viena stambiausių plyno lauko investicijų į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje.
2023 m. „Mestilla“ pajamos viršijo 200 mln. Eur. Bendrovė produkciją parduoda Lietuvoje ir Baltijos regione, taip pat Skandinavijoje, Vakarų Europoje ir kitose šalyse. Įmonėje dirba apie 60 darbuotojų.
