Bendra 46 Klaipėdos LEZ investuotojo statusą turinčių įmonių apyvarta 2023 m. sudarė 1,34 mlrd. Eur: tai yra 24 proc. mažiau nei ankstesniais metais, tačiau praktiškai visą sumažėjimą lėmė prie žaliavų kainų savo kainodarą derinančių didžiųjų PET gamintojų rezultatai. Būtent žaliavų kainų efektas lėmė rekordinę 2022 m. Klaipėdos LEZ investuotojų apyvartą, siekusią net 1,76 mlrd. Eur, tačiau 2023 m. rezultatas vis vien yra antras geriausias teritorijos istorijoje.
Savo ruožtu Klaipėdos LEZ įmonių investicijų apimtys pernai buvo didžiausios nuo 2021 m. ir antros pagal dydį per paskutinius 5 metus.
Didžiausias investicijas teritorijoje pernai įgyvendino sunkiojo transporto prekybos ir priežiūros kompanija „Skuba“, talko miltelių gamintoja „Finegri“, taip pat plastikų ir pakuočių gamintojos „Neo Group“, „Orion Global PET“, „Retal Baltic Films“ bei „Pack Klaipėda“, stiklo fasadų gamintoja „Glassbel Baltic“, biodyzelino kompanija „Mestilla“ bei polimerų sprendimų kūrėja „Rehau Production LT“.
Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, investuotojų vieši ir dar nevieši planai šiemet indikuoja apie dar bent 80 mln. naujų investicijų į tolesnę plėtrą.
„Prieš kelis mėnesius buvo duotas startas 60 mln. eurų vertės biodyzelino gamintojos „Mestilla“ gamybos plėtros ir naujos pažangių biodegalų technologijos projektui, stiprinsiančiam Lietuvos žemės ūkį, aplinkosaugos bei energetinės nepriklausomybės tikslus. Žinome ir apie tolesnę, milijonais skaičiuojamą kitų esamų investuotojų plėtrą bei nuolat kalbamės su naujais interesantais. Daug dėmesio sulaukiame iš gynybos, atsinaujinančios energetikos sektorių, taip pat iš Europos verslų, norinčių gamybą iš Azijos susigrąžinti arčiau namų, arba netgi naudoti taivanietiškus komponentus. Tačiau Lietuva taip pat privalo atlikti savo namų darbus – veikti greičiau ir sklandžiau, įvairiomis formomis dar aktyviau prisidėti prie investuotojų pritraukimo, tiesioginės ir netiesioginės paramos jiems. Aktyvus miestų vaidmuo šiuo požiūriu yra ne mažiau svarbus nei valstybės“, – komentuoja E. Kiudulas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos LEZ investuotojų bendruomenė išlieka viena didžiausių regiono mokesčių mokėtojų bei lietuviškų prekių ir paslaugų pirkėjų. Pernai LEZ investuotojų sumokėti GPM, PVM ir Sodros mokesčiai siekė beveik 85 mln. Eur, o pirkimai Lietuvoje viršijo 421 mln. Eur. Tiesiogiai LEZ investuotojų kompanijose įdarbintų kolegų skaičius pernai nežymiai sumažėjo iki 2673, tačiau dar keli tūkstančiai pajūrio regiono gyventojų dirba kitose LEZ teritorijoje veikiančiose kompanijose.
„Lietuvai gan nepalankių geopolitinių aplinkybių fone tiesiog negalime sau leisti prabangos snausti: šiandien priimti greiti ir ryžtingi sprendimai gali užtikrinti biudžeto pajamas ir talentų bendruomenės tobulėjimą daugeliui dešimtmečių į ateitį. Tai jau trečią dešimtmetį įrodo solidus ir stabilus anksčiau investavusių kompanijų indėlis į šalies ekonomiką. Investuotojus pritraukti siekiančioms verslo bendruomenėms šiandien kaip niekad reikia viešojo sektoriaus energijos klojant pamatą ekonomiškai ir socialiai saugesnei ateičiai“, – sako Klaipėdos LEZ vadovas.
Į gamybos reikšmę Klaipėdai atkreipia dėmesį ir „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, pastebintis, kad pramonės sektoriaus sukurta pridėtinė vertė vienam gyventojui yra didžiausia ne Vilniaus, o Kauno, Klaipėdos ir Telšių regionuose. Be to, jo teigimu, atsparaus, lankstaus ir diversifikuoto pramonės sektoriaus augimas leido Lietuvai išvengti ekonominio nuosmukio 2020 metais bei lėmė spartų „V“ formos ekonomikos atsigavimą 2021 metais.
„Klaipėdos regiono pramonės sektoriaus indėlis yra svarbus ne tik didinant Lietuvos BVP bei mažinant regioninę atskirtį, bet ir kuriant darbo vietas bei padedant įdarbinti ir integruoti į Lietuvą atvykstančius migrantus. Klaipėdos regione Ilgą laiką mažėjęs gyventojų skaičius nuo 2019 metų pradėjo nuosaikiai augti, o pagal gyventojų skaičiaus augimo tempą Klaipėdos regionas visoje Lietuvoje tik nežymiai nusileidžia Vilniaus regionui“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Pati Klaipėdos LEZ administruojanti UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ 2023 m. gavo 2,57 mln. Eur pajamų ir uždirbo 0,8 mln. Eur grynojo pelno. Mažesnius rezultatus nei anksčiau lėmė vienkartiniai reiškiniai, investicijos į naujiems investuotojams skirtą infrastruktūrą ir palyginamosios bazės efektas. LEZ valdymo bendrovė pastaraisiais metais investuoja į lanksčiuosius gamybos pastatus – šią savaitę pradėtos jau trečiojo „FlexStart“ šeimos projekto statybos.
Nuo veiklos pradžios 2002 m., Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės Klaipėdos LEZ yra įgyvendinusios arba suplanavusios 778 mln. Eur investicijų. Pati Klaipėdos LEZ ir pavienės teritorijos bendrovės yra laimėjusios ne vieną „Financial Times“ padalinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už tvarumo, aplinkosaugos, atsinaujinančios energetikos ir greito investuotojų įsikūrimo projektus bei iniciatyvas.
Per paskutinius 10 metų Klaipėdos LEZ veikiantys investuotojai sumokėjo 78 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – didžioji šių lėšų dalis pateko būtent į uostamiesčio biudžetą. Per šį laikotarpį LEZ investuotojai sumokėjo dar ir 558 mln. Eur PVM bei Sodros mokesčių, patekusių į valstybės bei socialinės apsaugos biudžetus. Palyginimui, visa valstybės pagalba Klaipėdos LEZ įmonėms per paskutinį dešimtmetį sudarė 55 mln. eurų.
Klaipėdos LEZ įmonės išsiskiria ir 20-30 proc. pajūrio regiono vidurkius pranokstančiais vidutiniais atlyginimais, kurie taip pat iki 20 proc. didesni nei kitose uostamiesčio apdirbamosios gamybos įmonėse.
Konsultacijų bendrovės „Civitta“ apklausos duomenimis, šiuo metu Klaipėdos LEZ reputaciją gerai arba labai gerai vertina 84 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų, o dar 75 proc. respondentų puikiai atsiliepia apie teritorijos verslo bendruomenę ir jos patikimumą. Tyrimo duomenimis, 70 proc. ir daugiau kokią nors nuomonę turėjusių respondentų Klaipėdos LEZ verslo bendruomenę palankiai ar labai palankiai vertina kaip verslo darbdavį, verslo partnerį, klientą ar paslaugų teikėją.
