Klaipėdos uostas bendradarbiaus su vienu didžiausių pasaulyje metanolio gamintoju

Klaipėdos uostas per artimiausius metus turėtų labai transformuotis: nuo „vartų į pasaulį“ prie „energetikos uosto“. Tikimasi, kad ateityje Klaipėdos uostas bus ne tik krovos ar laivų statybos ir remonto bazė, bet ir energetikos centras, - rašoma uosto direkcijos pranešime spaudai.
Klaipėdos uostas
Klaipėdos uostas / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Šveicarijos bendrove „Proman“, kuri šiuo metu pasaulyje yra viena didžiausių tarp metanolio gamintojų ir tiekėjų.

Šis bendradarbiavimas Klaipėdos uostui padės planuojant, projektuojant ir įgyvendinant būsimą pasipildymo metanoliu ar jo gamybos į elektros energiją projekto plėtrą Klaipėdos uoste ar jo prieigose.

„Alternatyviais degalais varomų laivų skaičius kasmet auga. Tiek laivų savininkai, tiek uostai yra įpareigoti kasmet mažinti į aplinką patenkančių išmetamųjų dujų kiekį, tad alternatyviais degalais varomi laivai vis sparčiau integruojami į laivybos sektorių. Pernai pasaulyje alternatyviais degalais varomų laivų užsakyta 275. Uostai, siekdami neatsilikti ir norėdami laiku pasiūlyti laivybos linijoms alternatyvių degalų centrus, privalo sprendimus priimti jau šiandien. Klaipėdos uostas imasi aktyvių veiksmų, kad užtikrintų alternatyvių degalų diegimą, įgytų žinių ir praktinės patirties alternatyviosios energetikos pramonės srityje. Kartu kuriame partnerių ir suinteresuotųjų šalių, kurios potencialiai galėtų dalyvauti įvairiuose žaliosios energetikos projektų etapuose, tinklą“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Bendradarbiavimo sutartimi įsipareigota keistis informacija metanolio gamybos, saugojimo, tiekimo, pasipildymo ir naudojimo srityse, taip pat darnaus uostų vystymosi, aplinkos apsaugos ir kitomis temomis. Susitarta kartu dalyvauti metanolio gamybos ir energetikos projektuose, alternatyviųjų degalų renginiuose, konferencijose, seminaruose ir iniciatyvose. „Proman“ taip pat prisidės inicijuojant dialogą ir bendradarbiavimą su metanolio ekspertais ir operatoriais, metanolio klasteriais ir asociacijomis, laivybos linijomis.

„Mūsų produktų asortimentas, ypač mūsų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantys metanolio mišiniai, kartu su nuolatinėmis mūsų investicijomis į žaliojo ir mėlynojo metanolio gamybos įrenginius visame pasaulyje, tikiu, skatins pramonės perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energijos naudojimo. Šis bendradarbiavimo memorandumas su Klaipėdos uostu yra dalis mūsų pastangų teikti sandėliavimo, bunkeravimo ir logistikos sprendimus per Europos Sąjungą mūsų klientams visame pasaulyje“, – sako „Proman“ plėtros direktorius Timotis Cornelius.

Metanolis yra svarbus cheminis junginys, naudojamas įvairiose srityse, įskaitant tvarių degalų gamybą, taip pat kaip žaliava įvairiose pramonės šakose, pavyzdžiui automobilių, statybos, farmacijos, plastiko, tekstilės ir atsinaujinančiosios energijos gamybos pramonę. Šiuo metu jis yra viena patraukliausių alternatyvų iškastiniams degalams, nes išmeta gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir padeda gerinti oro kokybę.

„Proman“ – pasaulyje pirmaujanti metanolio, trąšų ir kitų iš gamtinių dujų gautų produktų gamybos bendrovė. Jos unikalus ir visiškai integruotas veiklos požiūris apima visą vertės grandinę – nuo vystymo iki veiklos ir logistikos. „Proman“ siekia kurti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį metanolį bei amoniaką kaip švaresnę iškastinio kuro alternatyvą, leidžiančią smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį įvairiuose sektoriuose, įskaitant transportą ir sunkiąją pramonę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų