„Mes planavome, kad 2022 metais bus apie 30-32 mln. tonų krova maždaug. Sakyčiau, kad bus 37 mln. tonų“, – interviu BNS sakė A.Latakas.
Pernai uoste perkrauta iki 45,6 mln. tonų krovinių, o metų pradžioje jo vadovų skelbtas pesimistiškiausias scenarijus numatė, jog krova šiemet mažės daugiau nei 30 procentų.
Pasak A.Latako, 37 mln. tonų krova šiemet būtų labai geras rezultatas vertinant iššūkius: smarkiai sumažėjusį srautą iš Baltarusijos, dėl Vakarų sankcijų prarastus tranzitinius krovinius ir kitus veiksnius.
„Dabar uostas gavo daug smūgių, tai buvo Baltarusijos sprendimai, Europos sprendimai, JAV sprendimai, karas, fabrikai sustoję, visi Kinijos klausimai – milžiniškas kiekis smūgių per trumpą laiką, ir jeigu šie metai bus 37 mln. tonų, tai šioje situacijoje tikrai bus gerai“, – kalbėjo A.Latakas.
Jis tikisi, kad šiemet uoste perkrautų standartizuotų konteinerių (TEU) skaičius pasieks milijoną, tačiau, nors jų krova Klaipėdoje auga sparčiausiai, kol kas negalima garantuoti, jog šis tikslas bus pasiektas.
„Labiausiai džiugintų, jeigu priartėtume prie milijono TEU, kuris pernai buvo 600 tūkst. Tai realus skaičius, bet liko dar keli mėnesiai, visko gali įvykti. Lygiai taip pat gali būti, jeigu importas labai padidės, tai ir su kroviniais kitokius skaičius matysime“, – sakė A.Latakas.
Sausį-liepą Klaipėdos uoste perkrauta 560 tūkst. TEU, arba 60 proc. daugiau nei pernai.
A.Latako manymu, šiuo metu svarbiausia išvengi uosto bendrovių bankrotų ir darbuotojų atleidimų, užtikrinti investicijas ir grąžą valstybei, o sunkmetis turėtų pasibaigi per dvejus metus.
„Svarbu, kad nebūtų nė vieno bankroto, didelių žmonių atleidimų, kuriuos vėliau labai sunku surinkti, svarbu, kad ir valstybė gautų tai, kas jai priklauso, kad investicijos nesustotų. Tie metai-dveji praeis ir viskas grįš atgal, grįšime į tuos skaičius, aš tuo neabejoju“, – teigė uosto vadovas.
