„Net ir esant neapibrėžtai situacijai dėl krovinių srautų, turime nesustoti ir vystyti uostą kaip, kad jis išliktų patrauklus ir konkurencingas. Mūsų veiklos prioritetas išlieka vystyti ir plėtoti rinkos poreikius atitinkančią uosto infrastruktūrą, orientuotą į uosto pralaidumo ir laivybos saugumo didinimą. Be abejo, privalome dėti maksimalias pastangas siekdami pritraukti naujas rinkas“, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. – Akivaizdu, kad Klaipėdos uosto veikla turi būti orientuota ne tik į krovinių perkrovą, bet ir kurti pridėtinę vertę. Aktyviai dirbame dėl vėjo elektrinių surinkimo ar sandėliavimo galimos veiklos uoste ar jo prieigose. Ateityje vystant pietinę uosto dalį taip pat numatoma orientuotis ne vien į krovą, bet ir į aukštą pridėtinę vertę kuriančias veiklas.“
Uosto direkcijos strateginiame veiklos plane numatyta per ketverių metų laikotarpį į uosto vystymą investuoti 350 mln. eurų.
Daugiau nei pusę suplanuotų investicinių lėšų numatoma skirti bendro naudojimo uosto prieigos infrastruktūrai plėtoti, apie trečdalį – krantinių rekonstrukcijai be geležinkelio kelių plėtrai.
Kitąmet planuojama užbaigti bangolaužių rekonstrukciją, veiklos plano laikotarpiu numatyta vidinį laivybos kanalą išgilinti iki 15,5 m bei įgyvendinti išorinio laivybos kanalo gilinimą iki 16 m. Taip pat suplanuota vykdyti uosto laivybos kanalo gilinimą iki 17 m gylio ir platinimą, įskaitant gamtosauginių priemonių įgyvendinimą.
Didžiausias dėmesys ir finansiniai resursai yra skiriami uosto infrastruktūros parametrams tobulinti, atsižvelgiant į rinkos tendencijas tiek laivų dydžio kaitos, tiek krovinių regione perskirstymo srityse.
2016–2021 m. laikotarpiu vidutinis visų komercinių laivų dydis pasaulyje išaugo 8,1 proc. Tad Baltijos jūros uostai turi būti pasirengę priimti didesnius laivus ir užtikrinti prieigą prie jų, taip pat ir tinkamą infrastruktūrą uoste – krantines. Tuo metu laivybos įmonės pabrėžia, kad svarbiausias sprendimo faktorius pasirenkant uostą yra galutinė transportavimo kaina, sugaištas laikas bei laivybos ir krovinio saugumas.
„Daugelis pasaulio uostų rengia laivų dydžių prognozes bei atsižvelgdami į jas planuoja infrastruktūros plėtros darbus. Ne išimtis ir mes – pasaulinės didėjančių laivų parametrų tendencijos atsispindi ir Klaipėdos uoste. Į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų talpa 2014–2020 m. išaugo 34,6 proc.“, – pabrėžia A. Latakas.
Žvelgiant į artimiausių metų laikotarpį Uosto direkcijos laukia pokyčiai, susiję su įmonės teisinio statuso keitimu – iš valstybės įmonės tampant akcine bendrove. Neabejojama, kad tai atvers naujas galimybes tiek generuojant naujus pajamų šaltinius, taip pat prisidės gerinant veiklos efektyvumą, leis produktyviau pritraukti naujas rinkas.
