„Šiandien uostas vis dar orientuojasi į laivų statybą ir tradicinę krovą, tačiau netolimoje ateityje vietos čia atsiras ir draugiško kuro gamybai, vėjo energetikai, elektros paskirstymo veikloms. Pasaulyje uostai jau į tai orientuojasi, o vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba yra ir tarp Europos Sąjungos prioritetų. Iki 2030-ųjų vandenilis Europos Sąjungoje turi tapti neatsiejama integruotos energetikos sistemos dalimi“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Poveikio aplinkai vertinimo metu analizuotos dvi potencialios vietos Klaipėdos uoste, kuriose būtų planuojama žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų plėtra – buvusioje Klaipėdos uosto Laivų eismo tarnybos teritorijoje (Nemuno g. 8A, Klaipėda) ir Uosto direkcijos laivyno bazėje (Nemuno g. 40, Klaipėda). Taip pat analizuotas šios veiklos poveikis gamtinei, gyvenamajai ir socialinei aplinkai. Atlikus vertinimą, jos rengėjai kaip tinkamesnę vietą vandenilio gamybos ir papildymo punktų projektui įgyvendinti pateikia buvusią Klaipėdos uosto Laivų eismo tarnybos teritoriją (Nemuno g. 8A, Klaipėda). Joje numatoma įrengti vandenilio gamybos bazę bei sistemą transporto priemonėms užpildyti. Per parą čia būtų pagaminama apie 500 kilogramų vandenilio, o bazę planuojama įrengti maždaug 260 metrų atstumu nuo artimiausių gyvenamųjų namų.
„Klaipėdos uostas nebus išskirtinis, gaminantis vandenilį pramoninėje teritorijoje, įsikūrusioje netoli gyvenamųjų namų. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai vandenilio gamyklą yra įrengę vos šimto metrų atstumu nuo gyventojų, o vieną iš Vokietijoje veikiančių vandenilio gamyklų ir profesiniam tobulinimui skirtą centrą skiria tik gatvė. Olandai kaip saugų atstumą 1000 kilogramų vandenilio per parą pagaminančiai bazei įrengti rekomenduoja vos 35 metrus“, – sako Uosto direkcijos vadovas A.Latakas.
Klaipėdos uoste vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu: naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizerį. Įrenginys vandeniliui gaminti bus sumontuotas standartiniame 40 pėdų jūriniame konteineryje. Vandenilio gamybos įrangai Klaipėdos uoste planuojamas elektros poreikis – 3 MW.
Žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste iš dalies bus finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
Visuomenę su planuojamos naujos ūkinės veiklos poveikiu aplinkai supažindino jų rengėjai – UAB „Kelprojektas“.
