1 820 eurų – tokį atlyginimą „ant popieriaus“ gauna A.Vaitkus. Latvijoje uostų vadovų algos siekia 11-15 tūkstančių eurų, o Talino, kaip buvo rašoma skelbime ieškant vadovo, apie 8 tūkstančius eurų.
„Mano alga 1 820 eurų – skirtumas labai ženklus“, – sakė A.Vaitkus, kuris pripažino nesijaučiantis korektiškai kalbėdamas apie atlygius, tačiau situaciją esą nenormali – sėkmingai veikiančių privačių įmonių vadovai, kurių valdomos įmonės generuoja milijonus, uždirba kelis kartus daugiau. Kodėl susiklostė tokia situacija, ministerijų posėdžiuose besilankančiam A.Vaitkui niekas negalėjo atsakyti.
Dar 2007-2008 metais vadovų atlygiai Klaipėdos uosto direkcijoje buvo didesni, tačiau 2009-iais, kriziniais metais, nuspręsta taupyti. Pastaraisiais metais atlyginimai kasmet didėja keliais procentais.
„Pastaruosius trejus metus vyksta šis procesas, tačiau niekur toli nepabėgom nuo 2007-2008 metų. Noriu pabrėžti, kad mūsų kolektyvas trečdaliu mažesnis lyginant su analogiškais Baltijos valstybių uostais Rygoje ir Taline.
Nuo vasario mėnesio uosto direkcijos darbuotojams atlyginimai turėtų išaugti vidutiniškai 8 proc. Padalinių vadovai yra laisvi sprendžiant kiekvieno konkretaus darbuotojo motyvaciją ir išskirstė procentus, tačiau vidurkis yra 8 procentai, – kalbėjo A.Vaitkus, pabrėždamas, jog patiems vadovams atlygiai nuo vasario nekinta. – Labiausiai nuskriausti uosto vadovai, tačiau yra pakeistas vyriausybės nutarimas ir situacija turėtų pasikeisti į gerąją pusę. Susidarė tam tikra grėsmė netekti ne tik infrastruktūros vadovų, bet ir kitų vadovų, nes algų skirtumas yra kartais.
Keista, kai darbuotojai, o jų apie 24 procentai, gauna didesnę algą nei įmonės vadovai, tai nenatūralu ir nenormalu. Analogiškų įmonių, kurios dirba pagal tokius ekonominius rodiklius kaip mes, vadovų atlygiai yra ženkliai didesni.“
Susidarė tam tikra grėsmė netekti ne tik infrastruktūros vadovų, bet ir kitų vadovų, nes algų skirtumas yra kartais.
A.Vaitkus viliasi, jog atlygiai artimiausiais metais grįš į prieškrizinį lygį.
Nors patys direkcijos darbuotojai krovinių nekrauna nė tonos, jų atlygiai priklauso nuo keturių rodiklių – krovos, pelno, pajamų ir investicijų. Neretai rezultatams koją pakiša geopolitinė situacija – rezultatai sumenksta ne dėl darbuotojų kaltės ir numatytų tikslų gali nepavykti įgyvendinti.
„Uosto direkcijos darbuotojai turi orientuotis į krovos siekį, nors patys nekrauname, bet turime rinkodaros padalinį, kuris siekia, kad krova būtų didesnė reklamuojant uostą, tarpininkaujant, atvedant kompanijas į Klaipėdos uostą, atskirais atvejais kalbantis dėl tam tikrų kontraktų, tad negalėčiau sakyti, kad mes nuošaly“, – sakė A.Vaitkus, pridurdamas, kad pelno rodiklis taip pat yra vienas kriterijų, skatinančių vystyti įmonę.
Mes, kaip valstybės įmonė, buvom išskirti, kodėl mes blogesni nei privačios bendrovės?, – retoriškai klausė A.Vaitkus.
Minėtų rodiklių vykdymas turi įtakos vadovų premijoms, kurios gali būti skiriamos kartą per ketvirtį. Premijos dydis gali siekti atlyginimo dydį. A.Vaitkus neslėpė gaunantis premiją kiekvieną ketvirtį, taigi, vadovo alga padvigubėja.
Neseniai buvo priimtas Vyriausybės sprendimas, kuris situaciją dėl valstybės įmonių vadovų atlyginimo turėtų pakeisti. Anot A.Vaitkaus, keisis proporcijos – didės pastovioji atlyginimo dalis, o ar skirti premiją spręs atsakinga ministerija bei valdyba.
„Nekorektiška tuo klausimu man kalbėti, bet sistema yra iškreipta. Įmonei, kuri litais turėjo 170 mln. apyvartą, 86 mln. siekė grynasis pelnas, tai nenormalu... Vyriausybė situaciją keičia. Tai aktualu ir kitoms transporto įmonėms, Lietuvos oro uostams, kelių direkcijai. Mes, kaip valstybės įmonė, buvom išskirti, kodėl mes blogesni nei privačios bendrovės?“, – retoriškai klausė A.Vaitkus.
Pernai Klaipėdos uosto direkcijos pelnas siekė per 24 mln. eurų, tai apie 10 proc. daugiau nei planuota.
