Sausio mėnesį uoste perkrauta 3,34 mln. tonų krovinių, tai 163 tūkstančiais tonų daugiau nei geriausias iki šiol buvęs rezultatas 2011 metų sausį.
Tokius rezultatus pasiekti leido itin išaugęs skystų krovinių augimas, jų perkrauta net trečdaliu daugiau nei pernai sausį. Iš viso perpilta 1,12 mln. tonų šių krovinių. 7 proc. išaugo ir birių krovinių krova.
Anot uosto vadovo A.Vaitkaus, labiausiai dominavo žemės ūkio produktų augimas – net 68 proc.
Vyksta gera produkcijos realizacija, pernai buvo geras derlius, – pasidžiaugė A.Vaitkus.
„Vyksta gera produkcijos realizacija, pernai buvo geras derlius“, – pasidžiaugė A.Vaitkus.
Ratinės technikos sausį būta 5 proc. daugiau. Vasarį rezultatai turėtų būti gerokai didesni dėl neseniai Klaipėdoje nusidriekusių eilių prie keltų linijos. Rusijos vilkikų eilės Klaipėdos uosto prieigose nusidriekė kilus nesutarimams tarp Rusijos ir Lenkijos dėl tranzitinių krovinių gabenimo. Lenkams uždraudus važiuoti per savo teritoriją, rusų vežėjai pasirinko Klaipėdos uostą, iš kurio gali pasiekti Kylį. Šiuo metu eilių uoste nebelikę.
Kaimynų rezultatai nedžiugina
Tuo metu kituose Baltijos jūros uostuose situacija ne tokia džiuginanti. Uosto direkcijos duomenimis, Rygoje užfiksuotas 6,8 procentų kritimas, Taline – 7,4 proc., Ventspilyje krova krito kone trečdaliu. Neseniai gauti preliminarūs rezultatai iš Sankt Peterburgo ir Kaliningrado, kur krova sumažėjo 10-12 proc., Primorske – 6 procentais, 4 proc. ūgtelėjimas užfiksuotas Uslugoje.
„Klaipėdos uostui bauginančiai sekasi. Didelis tempas, ypač susietas su naftos produktų krova ir grūdų krova. Kai ūkinėje veikloje amplitudės šokinėja labai stipriai, sunku planuoti savo ateitį.
Praėjusių metų augimas iki 38,5 mln. tonų ir sausio mėnesio krovos augimas ir kelia tas emocijas. Reikia tikėtis, kad metų eigoje krova susiniveliuos, bus pastovesni dydžiai, – kalbėjo A.Vaitkus. – Uosto krovos kompanijos mato tolesnį augimą, bet mes vertiname visą rinką ir tai, kas darosi geopolitinėje erdvėje, ekonominėje erdvėje į rytus nuo mūsų, kur tendencijos nėra geros. Mes aiškiai matome, kad krenta krovinių apyvarta Rusijos, Baltarusijos geležinkeliuose. Tai mus jaudina. Jei kaimyninėse valstybėse ekonomika krenta, didelė tikimybė krovinių netekti ir mums.“
Uoste tranzitiniai kroviniai sudaro apie 40 proc., kita dalis yra lietuviški kroviniai.
SGD rezultatai kyla aukštyn
Gerų rezultatų šiemet tikimasi iš Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. 2014 metais per SGD perkrauta 113 tūkst. tonų krovinių, pernai – 260 tūkstančių, šiemet krova turėtų ūgtelėti iki 800 tūkst. tonų.
„Buvo norima naudą gauti čia ir dabar. Klaipėdos uoste terminalams išsivystyti iki normalių pajėgumų reikia 2-3 metų, SGD ne išimtis. Man tikrai smagu pažymėti, jog šiais metais turėtų būti krova trigubai didesnė nei buvo praėjusiais metais. Atsiranda naujas pirkėjas dujų iš terminalo – „Achemos“ grupė, vien ji turėtų nupirkti apie 700 mln. kubų dujų“, - kalbėjo A.Vaitkus.
Pernai Klaipėdos uosto direkcija veikė pelningai, gauta 24,9 mln. eurų pelno – 10 proc daugiau nei planuota.
