Jo teigimu, trąšų ir ir kitų krovinių krova didėja rytinėje Baltijos pakrantėje esančiuose Ust Lugos, Sankt Peterburgo ir Primorsko uostuose.
„Krovinių sudėtis pasikeitė neišpasakytai, šituose uostuose labai sumažėjo konteinerių krova, bet padidėjo trąšų. Jeigu Ust Lugoje padidėjo apie pusantro milijono trąšų per pusę metų, tai Sankt Peterburge – 2,5 milijono. Tai reiškia, kad tos trąšos, kurios važiuodavo per Klaipėdą, galime manyti, yra kraunamos per šituos Rusijos uostus“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A.Latakas.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą nutrauktas 2022 metų vasarį Vyriausybei nutarus, jog Baltarusijos įmonės sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ neatitinka šalies saugumo interesų ir nurodžius ją nutraukti. Netrukus po to sankcijas „Belaruskalij“ pritaikė ir Europos Sąjunga.
A.Latakas neatmetė galimybės, kad Rusijos uostuose kraunamos būtent „Belaruskalij“ trąšos: „Aš negalėčiau detalizuoti, tai gali būti spėjimas. Turbūt taip, dalis trąšų, nes jų kaina yra didelė, logistiniai kaštai pasidengia, tai tikrai turbūt dalis trąšų, kurios yra baltarusiškos, keliauja ir per Rusijos uostus“.
Iki sankcijų taikymo „Belaruskalij“ per Klaipėdos uosto Birių krovinių terminalą, kurio 30 proc. akcijų jis turi, eksportuodavo apie 11 mln. tonų trąšų.
Klaipėdos uosto direkcijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Ust Lugos uoste krova augo 5 mln. tonų, arba 9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, Primorske – 4 mln. tonų (12 proc.)
