„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Klaipėdos žvejai verčiami pūdyti tonas laimikio

Nuo sausio 1-osios įsigaliosiantis Europos Komisijos reikalavimas šokdina visų Baltijos jūros šalių žvejus. Sugavę per mažą laimikį, žvejai jo nebegalės mesti atgal į jūrą – teks gabentis į krantą. Tačiau, kur dėti tonas maistui netinkamos žuvies, neaišku. Naujus reikalavimus žvejams išdėsčiusi Europos žuvininkystės kontrolės agentūra to nenurodė.
Žvejybiniai laivai
Žvejybiniai laivai / J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr.

Naujasis reikalavimas palies 15 atviroje jūroje žvejojančių Klaipėdos bendrovių. Priekrantės žvejams, greičiausiai, bus taikoma išlyga. O kaip naująjį reikalavimą teks įgyvendinti didesnių įmonių žvejams – neaišku.

Maisto ir veterinarijos kontrolieriai draudžia maistui pardavinėti mažesnes, nei 38 cm menkes – Lietuvoje perkamiausias žuvis. 

Skaičiuojama, kad į jų tralus kartais pakliūva net apie 60 proc. neleistinos gaudyti žuvies. Ją žvejai iki šiol tiesiog išmesdavo į jūrą. Europos Komisijos vertinimu, atgal išmestas laimikis netrukus nugaišta ir taip teršiama Baltijos jūros aplinka. Žvejai įpareigoti nuo sausio 1-osios visą sugautą laimikį plukdytis į krantą. O kur jį dėti – neaišku. Maisto ir veterinarijos kontrolieriai draudžia maistui pardavinėti mažesnes, nei 38 cm menkes – Lietuvoje perkamiausias žuvis.

„Bet mažesnių sugaunam šimtais kilogramų. Tokią žuvį galima pašarui naudoti ar žuvies miltus gaminti. Tačiau, kas iš mūsų supirks krante tokią žuvį? Taisyklės visiškai neaiškios. Bus taip, kad mes gausim baudas už tai, kad laive gabename ir maistui skirtą žuvį, ir pašarui. O taip negalima – jų laikymo sąlygos yra visiškai skirtingos. Pašarui skirtos žuvies nereikia kruopščiai šaldyti. Radę tokią žuvį šalia maistui skirto laimikio, kontrolieriai mus nubaus“, – nuogąstavo 22-ejus metus Baltijos jūroje žūklaujantis Gintaras Gilys.

Žvejys svarstė, ar tik neteks dalies laimikio krante supūdyti. Kaip kitaip realizuoti tonas maistui  netinkamos žuvies, verslininkas nenumano. Nežino ir Žuvininkystės tarnyba. Jai Europos žuvininkystės kontrolės agentūra pateikė tik nurodymus, o taisyklių, kaip elgtis su parplukdytu laimikiu – ne.

Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr./Vienintelės žuvies, menkės, kepenimis, kurias žmonės naudoja maistui bei gyvūnų pašarams, bus uždrausta prekiauti ar kitaip realizuoti nuo rytdienos.
Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr./ Menkės

„Kyla pavojus, kad maistui netinkama žuvis gali patekti ir ant žmonių stalo. Kontrolės mechanizmo nėra, o reikalavimas įsigalios jau netrukus. Žvejai iš tiesų turės parsiplukdyti daug realizacijai netinkamo žuvies, o kur ją dėti, vis dar neaišku“, – pasakojo Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyrius vadovas Tomas Zolubas.

Guodžia tik tai, kad netrukus ir kiek mažesnės  – 35 cm  ilgio  – menkės bus pripažintos tinkamomis maistui. Žvejai jas galės pateikti prekybininkams ir nebesukti galvos, kur realizuoti. Tačiau galvos skausmu išlieka pietų stalui netinkamos per mažos strimelės ir šprotai. Traluose žvejai jų aptinka ne rečiau, nei menkių. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs