Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, sutartis su „Inter RAO Lietuva“ iki praėjusių metų pabaigos turėjo 377 komerciniai elektros vartotojai, tarp kurių buvo ne tik gydymo įstaigos, mokyklos, vandens ir šilumos tiekimo įmonės, bet ir Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavaldžios institucijos.
Pasak CVPP, sutartis su „Inter RAO Lietuva“ iki 2024 metų turėjo Lietuvos karinė žvalgyba – KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (132,2 tūkst. eurų vertės), iki 2022 metų gruodžio – Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (69,3 tūkst. eurų) ir karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (624,8 tūkst. eurų), iki 2024 metų gegužės – kariuomenės logistikos valdybos įgulų aptarnavimo tarnyba (216,2 tūkst. eurų).
Vyriausybės kanceliarija ir kariškiai sutartis nutraukė, pastarieji – dar ne visas
Krašto apsaugos viceministro Viliaus Semeškos teigimu, dalis kariškių sutarčių su „Inter RAO Lietuva“ pernai buvo nutrauktos.
„Tos sutartys per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) ir negalėjo būti kitaip sudarytos – buvo konkursas ir CPO nusprendė, su kuriais geriausias sąlygas pasiūliusiais tiekėjas privalu pasirašyti sutartį, tačiau, mano žiniomis, tiek Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, tiek Nacionalinio kibernetinio saugumo centras pernai jau yra sudarę naujas sutartis ir elektros iš „Inter RAO“ nebeperka“, – BNS sakė V.Semeška.
„Mūsų aukščiausias prioritetas, kad nebūtų jokių rizikų su mums nedraugiškomis valstybėmis – Kinija, Rusija, Baltarusija, todėl dar kartą visos mūsų perkančiosios organizacijos bus inspektuotos, o jeigu bus atrasta likusių sutarčių, jos bus nedelsiant nutrauktos“, – pridūrė viceministras.
KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas BNS pranešė, jog abi minėtos KAM institucijos jau turi naujas sutartis su kitais tiekėjais, tuo metu Lietuvos kariuomenės Logistikos valdyba ir Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba turi tebegaliojančias sutartis su „Inter RAO Lietuva“.
„Jau yra duotas pavedimas tiekėją („Inter RAO Lietuva“ – BNS) pakeisti. KAM tikisi, kad CPO tokį tiekėją išbrauks iš savo sąrašų“, – rašoma KAM komentare.
Pasak KAM, CPO taip pat informavo kariškius, kad nuo šiol tiekėjai, susiję su Rusija ir Baltarusija, bus pašalinti iš organizacijos katalogo. Tarp jų – aneksuotas Krymas ir kitos Ukrainos, Sakartvelo bei Moldovos vyriausybių nekontroliuojamos teritorijos,
„Tokiu atveju šie tiekėjai ateityje nebeturės galimybės dalyvauti centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose CPO elektroniniame kataloge“, – teigė KAM.
CVPP duomenimis, 96,8 tūkst. eurų vertės sutartį su „Inter RAO Lietuvos“ nuo 2021 gegužės iki 2023 metų liepos turėjo ir Vyriausybės kanceliarija, tačiau prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą sutartis buvo nutraukta ir dabar elektrą jai tiekia Energijos skirstymo operatoriaus (ESO).
„Šių metų kovo 1 dieną Vyriausybės kanceliarija, prieš tai atidžiai įvertinusi visas elektros energijos tiekimo alternatyvas, raštu kreipėsi į „Inter RAO Lietuva“ dėl sutarties nutraukimo abipusiu šalių sutarimu nuo kovo 7 dienos.“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos komentare BNS.
Pagal CVPP, galiojančias sutartis su „Inter RAO Lietuva“ iki 2024 metų balandžio turi Kriminalinės policijos biuras (43 tūkst. eurų vertės), iki 2023 metų liepos – Santaros klinikos (3,5 mln. eurų).
„LTG infra“ ir „Vilniaus vandenys“ milijonines sutartis žada nutraukti
Viena didžiausių „Inter RAO Lietuvos“ klienčių – valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG infra“ 5,9 mln. eurų vertės sutartį, galiojančią iki šių metų gegužės, žada nutraukti, kai konkurso būdu atsirinks naują elektros tiekėją.
„Ruošiamės atsisakyti „Inter RAO“ paslaugų. Negaliu pasakyti konkrečios datos – tai priklausys nuo to, kaip greitai įvyks naujas tiekėjo pirkimas, nes negalime likti be elektros, o tą turime padaryti viešųjų pirkimų būdu su LTG valdybos pritarimu“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
„Tam yra rengiamasi, neatidėliojam. Beje, ta elektra, kurią pirkome, nebuvo rusiška, nes mūsų pirkimo sąlygose buvo nuostata, kad ji gali būti pagaminta tik Lietuvoje ar kitose ES šalyse“, – pridūrė jis.
Iki šių metų rugpjūčio 4,4 mln. eurų vertės sutartį su „Inter RAO Lietuva“ turintys „Vilniaus vandenys“ taip pat informavo, jog rengiasi sutarties nutraukimui.
„Mes pasikonsultavome su FNTT, tai jie mus patikino, kad „Inter RAO Lietuva“ sąskaitos yra užšaldytos (įmonė teigia, kad sąskatos nėra įšaldytos – BNS), tai net jeigu mes, kol nutrauksime sutartį, dar su jais atsiskaitinėsime, tai tais pinigais nebus finansuojamas karas, bet taip, artimiausiu metu sutartis tikrai bus nutraukta“, – BNS sakė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė-Smalskė.
Ignalinos atominės elektrinės atstovė BNS teigė, jog sutartis su „Inter RAO“ baigėsi 2021 gruodžio 31 dieną, nors centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad 2020 metų lapkritį pasirašyta 4,3 mln. eurų vertės sutartis turėtų galioti iki 2024 sausio 31 dienos.
„Sistemoje paviešintas senosios sutarties galiojimo terminas yra nurodytas su visais įmanomais pratęsimais, tačiau sutartis su „Inter RAO Lietuva“ nebuvo pratęsta šalių susitarimu. Tad galiojančios sutarties su šia bendrove Ignalinos AE neturi, o nuo 2022 metų sausio pasirašyta nauja sutartis su „Ignitis“, – BNS sakė Ignalinos AE atstovė Natalija Survila-Glebova.
„Inter RAO Lietuva“ teigia klientų kaitos nepastebinti
„Inter RAO Lietuvos“ atstovas Juozas Ruzgys, paklaustas, ar bendrovė turi informacijos apie nutraukiamas ar planuojamas nutraukti sutartis, teigė, kad „klientų kaitos nepastebi“.
„Nuo šių metų vasario 24 dienos įmonė kokios nors ženklesnės nei įprasta ankstesniais laikotarpiais klientų kaitos nepastebi“, – atsakyme BNS nurodė J.Ruzgys.
„Jei būtų kokios nors informacijos apie ženklesnius įmonės veiklos pasikeitimus per pirmąjį metų ketvirtį (taigi, ir informacija apie klientų skaičiaus ar prekybos apimčių pasikeitimus) – tai būtų informacija, kurią įmonė privalėtų atskleisti per Varšuvos vertybinių popierių biržą“, – pridūrė „Inter RAO Lietuvos“ atstovas.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas BNS teigė, kad pagal įstatymą pačios perkančiosios organizacijos centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje privalo atnaujinti informaciją apie sutarčių galiojimą, pasikeitusias vertes ar jų nutraukimą.
„Anksčiau tokių dalykų kaip ir nepasitaikydavo, tačiau paskutiniu metu nemažai tokių atvejų yra, kai sutartys yra nutraukiamos, o informacija apie tai neaktualizuojama duomenų bazėje“, – sakė D.Vedrickas.
„Šiuo metu ne tik teisinės bazės užtenka, bet ir funkcionalumai reikalingi yra, kad perkančiosios organizacijos tą padarytų, todėl mes atsižvelgiant į jūsų iškeltą problemą geranorišką priminimą joms nusiųsime, kad nepamirštų atnaujinti duomenų“, – pridūrė VPT vadovas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius praėjusią savaitę teigė, kad įmonės veikla nėra sutrikusi ji toliau prekiauja elektra. R.Pociaus teigimu, jeigu įmonė turėtų finansinių problemų, tai pirmiausia atsispindėtų elektros biržoje „Nord Pool“.
Trečiadienį šios biržos skelbiami prekybos duomenys rodo, kad kol kas sandorius „Inter RAO Lietuva“ vykdo visa apimtimi.
Elektra iš Karaliaučiaus, iš kur „Inter RAO Lietuva“ vienintelė importuoja elektrą į Lietuvą, šiuo metu teka leistina 140 MW galia. Maksimali 150 MW riba buvo nustatyta kovo 3 dieną dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.
51 proc. įmonės akcijų paketas priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai pirmininkauja Vakarų sankcionuojamas Rusijos oligarchas Igoris Sečinas, dėl savo ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
„Inter RAO Lietuvos“ atstovai aiškina, kad I.Sečinas nėra įmonės naudos gavėjas, todėl sankcijos jai neturėtų būti taikomos.
R.Pociaus teigimu, 2021 metais „Inter RAO Lietuva“ iš Karaliaučiaus srities importavo 1,8 teravatvalandės elektros – apie 15 proc. visos Lietuvoje pernai suvartotos elektros.
VERT duomenimis, 2021 metų pabaigoje „Inter RAO Lietuva“ užėmė 10 proc. komercinių vartotojų rinkos, o bendroje tiekimo rinkoje jos dalis sudarė 6,8 proc.
