Ar bent jau teoriškai turgus turėtų skleisti kokią nors žinią. Pavyzdžiui, marché (iš prancūzų kalbos – turgus) – žodis daug intelektualesnis ir rafinuotesnis. Todėl ir prikaistuviai sendaikčių turguje, istoriniame Paryžiaus centre, Vinsene, atrodo kaip naujas.
Vilniuje neturime paukščių turgaus kaip Paryžiuje, bet ir čia yra iš ko rinktis: Gariūnų, gėlių, Halės, Kalvarijų, Sostinės, Tymo, Verkių gėlių turgūs ar Kolekcionierių klubas.
Vilniuje neturime paukščių turgaus kaip Paryžiuje, bet ir čia yra iš ko rinktis: Gariūnų, gėlių, Halės, Kalvarijų, Sostinės, Tymo, Verkių gėlių turgūs ar Kolekcionierių klubas.
Apie šias apsipirkimo vietas informaciją Vilniaus turizmo informacijos centro internetiniame puslapyje gali rasti turistai.
Pieno ir skilandžių
Uogomis prekiaujanti moteris Tymo turguje į klausimą apie čia užsukančius turistus atsako klausimu: „O ko jiems čia? Ateina, pasižiūri ir išeina.“
Kaip tik tuo metu kitoje praėjimo pusėje jaunos azijietės aiškinasi lietuviško medaus subtilybes.
Anot Vilniaus turizmo informacijos centro informacijos specialistės Joanos Mikulskos, klausimų apie turgus Vilniuje yra sulaukiama nuolat. Turistų įpročiams nusakyti J.Mikulska taip pat vartoja žodį „apsižvalgyti “ bei pastebi, kad vis dėlto dažniausiai yra kreipiamasi jau žinant, ko ieškoma: vaisių, ekologiškų produktų, mėsos ar sūrio.
Klausimų apie turgus Vilniuje yra sulaukiama reguliariai – kartais dažniau, kartais rečiau.
Kelionių organizatoriaus „Senamiesčio gidas“ rinkodaros direktorius Jonas Ignatonis teigia, kad valstybių, kurių turistai mėgsta lankytis turguje negalima išskirti, bet visi jie ieško lietuviškų produktų ir yra pamėgę rūkytos mėsos skyrius, kuriuose ieško natūralių, ne masinės gamybos produktų.
Anot jo, pieno ir mėsos produktus ypač pamėgę rusai turistai.
Turistų pamėgtu produktu „Senamiesčio gido“ projektų vadovė Vytautė Misiūnienė laiko skilandžius, kurie yra paklausūs centre esančiame Halės turguje.
Turgus, kuris turistams pernelyg egzotiškas
Kalvarijų turgus taip pat kaip ir Portabelas Londone turi istoriją: oficialiai paminėtas 1903 metais, kadaise veikęs nuo 4 val. ryto iki 21 val. vakaro bei kasmet per Šv. Kazimierą prekiavęs arkliais, kuriuos įsigydavo Lenkijos kariuomenė.
Tačiau V.Misiūnienė teigia, kad į Vilnių atvykęs turistas neieškos tokio turgaus kaip Kalvarijų. Tam yra viena priežastis.
„Kai turistai klausia apie turgus, ji klausia, ar turgus yra civilizuotas ir šiuolaikiškas. Jei pasakai, kad turguje yra kioskelių kaip dalyje Kalvarijų, jiems ten vykti nebesinori“, – sakė J.Ignatonis.
Jei pasakai, kad turguje yra kioskelių kaip dalyje Kalvarijų, jiems ten vykti nesinori.
Anot pašnekovo, Kalvarijų turgų turistams siūlyti aplankyti bus galima po rekonstrukcijos, o iki tol tai yra tik egzotika, kuri rodo atsilikimą ir netvarką.
Pravažiavę Gariūnus, teiraujasi kelio atgal
Kelionių portale „TripAdvisor“ sostinę aplankę turistai nėra per daug linkę palikti atsiliepimus apie Vilniaus turgus, bet apie vieną turgų kalbama entuziastingai. Tai Gariūnai.
Tame pačiame tinklalapyje Gariūnai pagal surinktų balų skaičių užima 10-tą vietą (iš 21 objekto) kaip geriausias apsipirkimo taškas Vilniuje. Turistams daro įspūdį Gariūnų dydis, įvairovė ir tai, kad diena šiame turguje yra per trumpas laiko tarpas.
V.Misiūnienė pasakoja, kad šeštadieniais, kai turistai yra vežami į Trakus ir yra pravežami pro Gariūnus, jiems pasakoma, kad tai didžiausias turgus Baltijos šalyse. Tuomet iškart kyla jų susidomėjimas ir pasipila klausimai, kaip jie ten galėtų nukakti.
Gariūnų turgus pašnekovams dažnai asocijuojasi su skandinavų turistais – viena norvegų grupė prašė nuvežti būtent į Gariūnus, nes tai pagal jų planą buvo vienas iš objektų, kuriuos užsibrėžė aplankyti viešnagės Vilniuje metu.
„Klausinėjame skandinavų, ko jie ten važiuoja. Bet grįžę jie būna patenkinti ir radę viską, ko norėjo“, – sako V.Misiūnienė.
J. Ignatonis prideda ir tai, kad Gariūnai yra išskirtinis objektas ne vien dėl dydžio, bet ir dėl kainų, kurios svarbios ir užsieniečiams.
