Visuomenė sensta
Pasaulinės demografijos prognozės nėra itin džiugios. Dar 1960 m. 65 metų asmenys sudarė 4,9 proc. viso pasaulio gyventojų, tačiau prognozuojama, kad 2050 m. šis skaičius išaugs iki 17 proc.
Žinoma, kad tai turės didelės įtakos ateities darbo rinkai. JAV statistikos biuro atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 2026 m. daugiau nei vienas darbuotojas iš dešimties bus vyresnis nei 75 metų amžiaus. Maždaug trys iš dešimties bus nuo 65 iki 74 metų amžiaus. Įdomu, kad panaši situacija jau yra Japonijoje, šalyje, kur darbo jėga seniausia pasaulyje.
Susirūpinimo kalbos dėl senstančios visuomenės girdimos jau kurį laiką. Būsima nauja era apibūdinama kaip „grėsmė“, „pilkasis cunamis“ ir „demografinė laiko bomba“. Tačiau kur iš tiesų čia yra problema ir kaip dirbantys senjorai galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo?
Amžiaus įtaka BVP
2016 m. Harvardo medicinos mokyklos ekspertė Nicole Maestas kartu su kolegomis iš kitų institucijų palygino 50-ies JAV valstijų BVP nuo 1980 m. iki 2010 m.
„Mes pastebėjome, kad tų valstijų, kurios sensta sparčiau, BVP augo lėčiau“, – teigė N.Maestas.
Kai kuriose vietose tai jau vyksta nacionaliniu lygiu. Japonijoje, kur pensininkai sudaro 12,9 proc. visos darbo jėgos, BVP augo lėčiausiai per paskutinius 20 metų.
Be to, Tarptautinis valiutos fondas teigė, kad per ateinančius tris dešimtmečius dėl senėjančios visuomenės Japonijos BVP gali sumažėti 1 proc.
Patirtis ir kompetencija
Išskiriamos dvi realios priežastys, dėl kurių senėjanti visuomenė gali tapti problema ekonomikai. Pirmiausia išaugęs vyresnių žmonių skaičius reiškia sumažėjusį dirbančiųjų skaičių. O tai neprisidės prie spartesnio ekonomikos augimo. Kita priežastis – darbuotojų produktyvumo sumažėjimas. Tačiau tai reikėtų vertinti atsargiai.
„Tikrai nebūtinai vyresni darbuotojai yra mažiau produktyvūs už jaunesnius“, – akcentuoja N.Maestas.
Žinoma, senstant mūsų protas nebėra toks aštrus, lėčiau apdoroja informaciją, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi vienodai sensta. Kai kurie 70-mečiai gali mokėti tam tikrus veiksmus atlikti geriau nei jaunesni darbuotojai.
N.Maestas atkreipia dėmesį, kad kai kvalifikuoti vyresnio amžiaus darbuotojai palieka darbo vietą, juos pakeičia jaunesni, tačiau, vėlgi, tai nebūtinai reiškia, kad jie bus produktyvesni.
Be to, pastebima, kad jauni ir vyresni darbuotojai dirbdami vienoje komandoje gali papildyti vienas kitą, dalytis skirtingomis patirtimis ir būti naudingi ekonomikai.
Dar neišnaudota galimybė
Vieno 2018 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 61 proc. vyresnio amžiaus darbuotojų matė ar patys patyrė diskriminaciją dėl amžiaus. Be to, visai neseniai technikos gigantė IBM pranešė atleidžianti 100 tūkst. darbuotojų, tarp kurių nemažai vyresnio amžiaus specialistų.
Nepaisant griežtų antidiskriminacinių įstatymų JAV, įmonės vis tik kandidatus renkasi atsižvelgdamos į jų amžių. Pavyzdžiui, darbo skelbimuose randama tokių išsireiškimų kaip „ieškoma neseniai įgijusių aukštąjį išsilavinimą“ arba pabrėžiamas mokėjimas naudotis išmaniosiomis technologijomis.
Pasak Bostono koledžo eksperto Calo Halvorseno, vyresni darbuotojai dažnai laikomi našta.
„Žinome, kad darbo vietose vyresni darbuotojai diskriminuojami dėl savo amžiaus, nepaisant to, ar vadovai supranta, kad tai vyksta, ar ne“, – sakė jis.
Dauguma darbdavių mano, kad vyresnių žmonių įdarbinti neapsimoka, nes galvoja, kad darbe jie ilgai neužsibus, todėl neverta į juos investuoti. Iš dalies tai yra dėl to, kad daugelis darbdavių neįvertina vyresnio amžiaus darbuotojų galimybių išmokti ko nors naujo. O tai C.Halvorsenas vertina kaip klaidą.
„Šių dalykų galima išmokti. Įmonėms tik reikia skirti daugiau laiko apmokymams. Be to, jeigu žmogus yra 55 metų, dirbti jis dar gali 10 metų,15 metų ar 20 metų“, – tikino ekspertas.
Jis sako, kad vyresnius darbuotojus reikėtų vertinti kaip galimybę.
„Atlikti tyrimai rodo, kad įvairaus amžiaus darbuotojų įvairovė gali paskatinti kūrybinį mąstymą ir inovacijas. Viena studija įrodė, kad skirtingo amžiaus darbuotojai gali dirbti geriau, kita – kad skirtingų kartų žmonėms iš tiesų patinka dirbti kartu“, – sakė C.Halvorsenas.
Dirbk sunkiai, dirbk ilgai
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe išgarsėjo dėl inicijuotų reformų, skirtų ekonomikai pagyvinti. Pavyzdžiui, leisti darbuotojams dirbti iki 70 metų, jeigu tik jie to nori.
Vokietijoje, kur darbingo amžiaus žmonių iki 2040 m. turėtų sumažėti 10 proc., daug dėmesio skiriama mokymams, kuriuose skatinama vyresnio amžiaus žmonėms dirbti ilgiau.
Šios paskatos nėra tik apie buvimą maloniam vyresniems žmonėms. Tai yra veiksmai, kurie gali duoti realios ekonominės naudos.
Pasaulio gyventojų populiacija sensta, tačiau tai nebūtinai turi sukelti skaudžių ekonominių pasekmių. Į tai mes galime žiūrėti kaip į naują progą. Pirmas žingsnis – keisti požiūri į senatvę ir vyresnio amžiaus darbuotojų galimybes.