„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kodėl neoficialiu Lietuvos vienaragiu vadinama „Tesonet“ pagrindinį savo produktą pardavinėja naudodamasi Panama?

„Tesonet“ šiuo metu yra viena sparčiausiai augančių šalies bendrovių, valdanti vieną žinomiausių lietuviškų prekės ženklų „NordVPN“. Tačiau žinomumas turi ir savo kainą – vasarį įvairios institucijos, bankai ir kai kurios redakcijos gavo anoniminį dokumentą, kuriame „Tesonet“ savininkai kaltinami pardavinėjant „NordVPN“ per Panamą, kad nuslėptų mokesčius. 15min pasidomėjo, kokią naudą iš Panamos turi bendrovė ir kiek iš tikrųjų ji sumoka mokesčių Lietuvoje.
San Blas
San Blas

Pati Panamos ir „NordVPN“ sąsaja nėra naujiena ar paslaptis – šį faktą galima nesunkiai rasti vos pradėjus skaityti produkto naudojimo taisykles. Jose teigiama, kad „NordVPN“ parduodamas per Panamoje registruotą įmonę „Tefincom S.A.“ , o nuo 2020 m. lapkričio 15 d. – per „nordvpn s.a.“ Mokėjimai surenkami per kitus mokėjimo operatorius, tokios įmonės įkurtos keliose šalyse. Jos priklauso prekės ženklą valdančiai „Nord Security“ grupei, kurios akcininkais yra jau minėtas T.Okmanas bei jo verslo partneris Eimantas Sabaliauskas, „Tesonet" įkūrėjai.

„NordVPN“ paslauga per mėnesį teoriškai galėtų surinkti nuo 40 mln. eurų pajamų – bendrovės atstovai žiniasklaidai yra teigę, kad produktas turi apie 15 mln. vartotojų, o oficialūs VPN paslaugos įkainiai svyruoja nuo 3 iki 10 eurų.

Su 15min kalbėję bendrovės įkūrėjai su tokia supaprastinta matematika nesutinka, tačiau nėra aišku, ar suma yra didesnė, ar mažesnė – „Nord Security“ yra nutarusi finansinių duomenų neatskleisti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Tesonet“
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Tesonet“

Panama, kaip šalis, turi savo reputaciją. Žymiausia istorija, ko gero, yra 2016 m. kilęs „Panama Papers“ skandalas, atskleidęs didžiulį ofšorinių įmonių tinklą, leidusį įvairiems pasaulio verslininkams išvengti milijardines sumas siekiančių mokesčių.

Ši šalis 2020 m. vasarį buvo sugrąžinta į Europos Sąjungos „juodąjį sąrašą“ – jis apibrėžia mokesčių tikslais nebendradarbiaujančias jurisdikcijas.

Tačiau Panamoje įsikūrusi įmonė, „Tesonet" teigimu, valdo tik „NordVPN“ prekės ženklą, o jos nuolatinė buveinė įregistruota Nyderlanduose. Tad, pabrėžia T.Okmanas, pajamos surinktos iš susijusių, grupei priklausančių įmonių taip pat yra apskaitomos Nyderlanduose.

Priešingu atveju, jei pardavimai būtų vykdomi tiesiogiai per Panamos bendrovę ir jei ją kontroliuotų Lietuvos nuolatiniai gyventojai arba Lietuvos juridiniai asmenys, jiems kiltų prievolė deklaruoti Panamos bendrovės uždirbtą pelną kaip savo pozityvias pajamas ir nuo jo mokėti pajamų arba pelno mokestį.

Bendrovės atstovai kaltinimus naudojantis Panama kaip mokesčių priedanga kategoriškai neigia, taip pat pažymi, kad finansinio audito paslaugas ji perka iš tarptautinės audito įmonės EY.

Panamos reputacija prisideda prie pardavimų

T.Okmanas atskleidė, kad Panama, kaip ženklo registracijos šalis, buvo pasirinkta dar pačioje „NordVPN" gyvavimo pradžioje 2013 m.

„Ruošiantis įkurti įmonę neturėjome resursų, leidžiančių įsigilinti į skirtingų jurisdikcijų reguliavimą, o vėliau, augant, nusprendėme nieko nebekeisti. Panamos jurisdikcija yra svarbi mūsų vartotojams“, – 15min teigė vyras.

Panama, šalia žymiosios finansinės reputacijos, turi ir gerokai platesnę, tarptautiniams susitarimams nepaklūstančios jurisdikcijos reputaciją.

VPN arba virtualus privatus tinklas (angl. virtual private network), kaip produktas, nors ir yra legalus, nėra ir 100 proc. draugiškas visa stebinčios valstybės idėjai. VPN apsaugo vartotoją nuo neleistino prisijungimo iš išorės, juo siunčiami duomenys šifruojami, o vartotojo IP paslepiamas.

123RF.com nuotr./Įsilaužėlis
123RF.com nuotr./Įsilaužėlis

„Nord Security" bendradarbiauja su įvairiomis žmogaus teisių organizacijomis ir suteikia nemokamą VPN prieigą tų šalių aktyvistams ar žurnalistams autoritarinėse šalyse.

Tačiau kalbant apie Vakarų demokratijas, tokios paslaugos vertinimas yra kur kas platesnės diskusijos apie asmens privatumą dalis. Kurioje jos pusėje stovite jūs, galima pasitikrinti, pavyzdžiui, pagal tai, kaip vertinate Edwardą Snowdeną. Jis 2013 m. nutekino JAV Nacionalinės saugumo asociacijos informaciją apie gyventojų sekimo mastus ir netiesiogiai padėjo gerokai išpopuliarinti tokias paslaugas kaip VPN.

Šios industrijos vertė 2019 m. buvo apie 25 mlrd. JAV dolerių ir prognozuojama, kad šis sektorius tik augs. VPN naudoja ne tik privatūs vartotojai, bet ir verslai ar viešosios įstaigos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Edwardas Snowdenas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Edwardas Snowdenas

Dalis VPN vartotojų nori jaustis maksimaliai saugūs ir tikėti, kad jų duomenys nebus išduoti insitucijoms, jei toks poreikis iškiltų. Tad nors didžioji dalis įprastų įmonių norėtų maskuoti savo ryšius su Panama, „NordVPN“ atveju apie tai visuomet buvo kalbama garsiai. Motyvuota tuo, kad daliai VPN vartotojų gali patikti tai, jog Panama, kaip ir kai kurios kitos jurisdikcijos, neturi griežtų duomenų saugojimo taisyklių ir įsipareigojimų juos perduoti kitoms šalims.

Dalis kitų konkuruojančių VPN tiekėjų taip pat veikia laisvesnės jurisdikcijos šalyse ar teritorijose. Vieni didžiausių lietuviško VPN konkurentų, „Surfshark" ar „Express VPN", yra registruoti Karibuose esančiose Britų Mergelių salose ir tai leidžia jiems pasiūlyti panašias garantijas dėl duomenų saugumo kaip ir „NordVPN". Tiesa, tą daro ne visi. Pavyzdžiui, dar vienas didelis VPN rinkos žaidėjas „CyberGhost" registruotas Rumunijoje, kuri, kaip žinia, priklauso ES.

Aiškindami Panamos pasirinkimą, „Tesonet" įkūrėjai pabrėžia, kad ši nepriklauso vadinamiesiems „5 akių“, „9 akių“ „14 akių“ aljansams. Šis darinys – iš mažiausiai 14 šalių sudarytas žvalgybos informacijos dalijimosi tinklas. Jam priklauso JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija bei dalis Vakarų Europos šalių. Tokio tarptautinio susitarimo tikslas yra vykdyti informacijos apsikeitimą, siekiant apsisaugoti nuo terorizmo ir kitų nusikaltimų.

Panama šiam tinklui nepriklauso, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie daugybę kitų pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvą. Šių metų pradžioje, kalbėdami su „Verslo žiniomis", „Tesonet" įmonių grupės įkūrėjai teigė, kad mūsų šalyje nėra aiškus VPN paslaugų reguliavimas, o išaiškinimą iš Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) bendrovė gavo tik pernai.

Daugelyje įvairius VPN produktus lyginančių vartotojams skirtų apžvalgų internete, tiekėjų veiklą „nepaklusniose" jurisdikcijose, kaip jau minėtoji Panama ar Britų mergelių salos, aprašo kaip vieną iš tokios paslaugos privalumų.

Tą patvirtina ir T.Okmanas. „Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad VPN paslaugų teikimas Panamoje nėra traktuojamas kaip viešųjų paslaugų, o VPN paslaugų tiekėjai ASEP klasifikacijoje nėra klasifikuojami kaip telekomunikacinių paslaugų tiekėjai. Visa tai sukuria labai palankias sąlygas veiklai vykdyti“,– teigė įmonės įkūrėjas.

Partnerio nuotr./VPN
Partnerio nuotr./VPN

Paprasčiau tariant, įprasti VPN vartotojai su Panamos vardu turėtų sieti nepriklausomybę ir duomenų saugumą, o ne dažniau viešojoje ervėje su šalimi gretinamus neaiškius mokestinius aspektus.

Tiesa, toks „reklaminis triukas" veikia ne visais atvejais – pernai spalį bendrovė pranešė perkelianti verslui skirto produkto „NordVPN Teams" veiklą iš Panamos į JAV, šalį, kuri priklauso minėtam „14 akių" aljansui. Privatiems vartotojams skirtos paslaugos ir toliau veiks po Panamos jurisdikcija.

„Nord Security“ neuždirba pelno, todėl nemoka ir mokesčių

Panamos įmonės nuolatinė buveinė Nyderlanduose įkurta po to, kai po „Brexito“ referendumo Jungtinė Karalystė nusprendė palikti Europos Sąjungą. T.Okmano teigimu, buveinė Nyderlanduose leidžia kurti palankias sąlygas tolimesniam augimui. Savo feisbuko paskyroje jis yra užsiminęs ir apie ėjimo į akcijų rinką galimybę.

Nyderlandai Lietuvos verslo istorijoje irgi turi savitą reputaciją, tiesa, lyginti ją su Panama nebūtų sąžininga. Prieš maždaug dešimtmetį išaiškėjus, kad Nyderlanduose yra įkurtas didžiausio šalyje mažmeninės prekybos tinklus „Maxima“ ir „Akropolis“ valdantis holdingas, kurio pagrindinis akcininkas buvo Nerijus Numavičius, visuomenėje netgi kilo pasipiktinimas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Numavičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Numavičius

Nors šiandien lietuviai galbūt labiau pripratę prie tarptautinio verslo valdymo niuansų, klausimas, kodėl nuolatine buveine pasirinkti Nyderlandai, o ne taip pat ES priklausanti Lietuva gali pagrįstai iškilti.

Juolab, kad pats produktas daugiausiai yra kuriamas būtent Lietuvoje, prie to prisideda tūkstantis UAB „360 IT“ specialistų. Biuras Amsterdame yra pakankamai nedidelis ir skirtas produkto pardavinėjimui.

To neneigia ir patys „Tesonet“ atstovai, kartu pabrėždami, kad prekės ženklą valdanti „Nord Security“ yra tarptautinė bendrovė, turinti savo biurus bei darbuotojų komandas visame pasaulyje.

„Olandiją buveinei pasirinkome todėl, kad ši šalis suteikia palankią reguliacinę aplinką skaitmeniniams verslams vystyti, yra EU narė, turinti daugiau nei 100 dvišalių investicinių susitarimų su valstybėmis visame pasaulyje. Nyderlandai taip pat gali pasiūlyti aukščiausio lygio patirtį turinčių vadovų rinką, kurios Lietuvoje mums labai trūksta. Teisinė ir reguliacinė aplinka Olandijoje yra labai palanki panašaus pobūdžio bendrovėms, aktyviai veikia investiciniai fondai“, – sakė T.Okmanas.

„Nord Security“ kol kas negeneruoja pelno – visos gautos pajamos yra panaudojamos tolimesnei produktų plėtrai.

Jau minėtame insitucijoms išsiuntinėtame anoniminiame skunde teigiama, kad Nyderlandų biurui priskiriama tik maža dalis Panamos įmonių pajamų, jos nusėda minėtoje šalyje, o naudos gavėjai gali nemokėti mokesčių.

Tą neigia T.Okmanas. „Kaip fiziniai asmenys, Lietuvoje mokame visus fiziniams asmenims privalomus mokėti mokesčius. Visos „Nord Security“ grupės produktų uždirbtos pajamos yra proporcingai padalijamos per įmones, atsižvelgiant į kiekvienos jų indėlį kuriant produktą. Tai reiškia, kad mokesčiai taip pat sumokami atitinkamai ir didžiausia jų dalis sumokama Lietuvoje“, – 15min sakė verslininkas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žiema Amsterdame
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žiema Amsterdame

Jis taip pat pažymi, kad „Nord Security“ kol kas negeneruoja pelno – visos gautos pajamos yra panaudojamos tolimesnei produktų plėtrai. Tad ir pelno mokesčio bendrovei mokėti nereikia.

„Kai tik tai pasikeis – visus, su įmonės pelnu susijusius mokesčius, mokėsime Lietuvoje. Nepaisant to, vien pernai viena pagrindinių Nord grupės produktų kūrėjų Lietuvoje, įmonė „360 IT“, pateko tarp dešimties daugiausiai mokesčių sumokančių technologijų verslų šalyje“, – pabrėžė „Tesonet“ akcininkas.

VMI duomenimis, „360 IT“ per 2020 m. Lietuvoje į jos sąskaitas sumokėjo 5 mln. eurų mokesčių. Pagal šį rodiklį ji yra 187 įmonė tarp visų šalies įmonių bei septinta tarp užsiimančių informacijos ir ryšių veikla.

Bendrovė moka kainą už ankstesnius slapukavimus?

Nors „Tesonet“ įkurta dar 2008 m., viešumoje bendrovės vardas pradėjo gausiau šmėžuoti tik pastaraisiais metais. Pats „NordVPN“ buvo 35-asis ir kol kas sėkmingiausias „Tesonet“ projektas. Lietuvoje dar žinomi tokie prekių ženklai kaip „Hostinger“ ar „OxyLabs“.

Visgi nors vieno populiariausių grupės produktų „NordVPN“ ryšys su „Tesonet“ akylesniems rinkos žaidėjams iki šiol nebuvo paslaptis, jis retai kada būdavo specialiai akcentuojamas. Net ir dabar „Tesonet“ bendrovės atstovai pirma pabrėžia, kad tai „Nord Security“ produktas. Visgi šiandien įkūrėjų pora apie tai kalba gerokai atviriau nei prieš porą metų.

Toks slaptumas galėjo būti viena priežasčių, sukėlusių įvairius kaltinimus bendrovei tiek dėl mokesčių, tiek dėl saugumo reputacijos.

Ankstesnis „Tesonet“ ir „NordVPN“ sąryšis galėjo nebūti afišuojamas dėl praktinių priežasčių. Kaip jau minėta, daliai VPN produkcijos vartotojų yra labai svarbus privačių duomenų saugumas. 2018 m. įvykus įsilaužimui į kelis VPN paslaugų tiekėjų serverius, tarp jų ir „NordVPN", vartotojai pradėjo daugiau gilintis, kiek tokios paslaugos yra saugios.

Maždaug tuo pat metu internete pradėta dalytis faktu, kad už „NordVPN" produkto stovi „Tesonet“, kuri kartais būdavo apibūdinama kaip Lietuvoje įsikūrusi duomenų gavybos (angl. data-mining) bendrovė, o tai daliai pilno saugumo trokštančių vartotojų galėjo kelti nepasitikėjimą. Be to, tokiu būdu akcentuojama ir tai, kad „NordVPN“ iš esmės yra ne Panamoje, o Lietuvoje kuriamas produktas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Tesonet“
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Tesonet“

Internete iki šiol galima rasti nemažai forumų įrašų ar straipsnių, kuriuose vartotojai mėgina susieti „NordVPN“ su „Tesonet“ – faktas, kuris akivaizdus šiandien, nebuvo toks aiškus prieš kelerius metus. Internautai tam netgi pasitelkdavo nuotraukas, kuriose vienas iš pastarosios įmonės darbuotojų vilki džemperį su „NordVPN“ ženklu. Įdomu ir tai, kad praėjusių metų gegužę, bendraudamas su technologijų naujienų tinklapio zdnet.com žurnalistu, vardu ir pavarde prisistatė tik T.Okmanas – tekste teigiama, kad jo verslo partneris E.Sabaliauskas, įvardytas tiesiog kaip „Eimantas“, taip saugo savo privatumą.

Galiausiai šių metų sausį, publikacijoje „Verslo žinioms“ atvirai prisistatė abu kūrėjai – nei vienas jų neneigia, kad būdami „Tesonet“ akcininkais, jie tuo pačiu yra ir paslaugos „NordVPN“ autoriai. Kiek daugiau aiškumo turėtų įnešti ir kiti pokyčiai. Pernai rudenį Panamos bendrovės pavadinimas iš mažai ką sakančio „Tefincom S.A.“ buvo pakeistas į konkretesnį „nordvpa s.a."

Kartu vykdoma ir įmonių reorganizacija. „Buvusi struktūra nebuvo pritaikyta tolimesniam organizacijos augimui. Keitėmės iš vieno produkto (single-product) įmonės į teikiančią daugiau skirtingų paslaugų, atskyrėme verslo ir B2C (verslas klientui – 15min past. past.) produktus. Ne paslaptis, kad ateityje ketiname siekti prisitraukti išorės investicijas, tad naujos įmonės įkūrimas yra viena iš didesnio proceso dalių“, – sakė T.Okmanas.

VMI: mokestiniam vertinimui atlikti trūksta informacijos

Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, komentuodama 15min užklausą apie panašius atvejus, teigė, kad įstaiga kiekvienu konkrečiu atveju vertina ar mokesčių mokėtojas teisingai atliko mokestines prievoles, ar laiku ir tiksliai apskaičiavo įmonės apmokestinamąjį pelną, todėl remiantis vien aplinkybe, kad prekės ženklas perkeltas į tikslinę teritoriją, tarkime, Panamą, negalima teigti, kad įmonė neteisingai įvykdė mokestinę prievolę.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija

„VMI, susidūrusi su tokiais atvejais, pirmiausia vertintų prekės ženklo perleidimo aplinkybes ir turinį, t. y. kokiu būdu buvo perleistas prekės ženklas, ar tuo momentu nebuvo perleistas ir pats verslas, susijęs su tuo produktu.

Įvertinus visas reikšmingas produkto vystymo ir veiklos perleidimo aplinkybes, jei būtų nustatytas mokesčio vengimo atvejis, perleisto verslo vertė galėtų būti nustatyta atsižvelgiant į pajamas, kurios ateityje būtų planuojamos gauti parduodant šį produktą, ir šio sandorio pelnas turėtų būti apmokestintas Lietuvoje vadovaujantis pelno mokesčio įstatymo nuostatomis", – įstatymu nustatytą tvarką aiškino specialistė.

Anot jos IT įmonėse, kurios yra išvystę produktą ir kuris vėliau pradedamas pardavinėti, dažnai tokį turtą galima prilyginti visai veiklai.

„Perleidus tokį turtą, jei jis išvystytas Lietuvoje, reikėtų spręsti klausimą, ar tuo momentu nebuvo perleistas ir pats verslas, susijęs su tuo produktu. Jei taip būtų nustatyta, įvertinus visas reikšmingas produkto vystymo ir veiklos perleidimo aplinkybes, perleisto verslo vertė turėtų arba galėtų būti nustatyta atsižvelgiant į pajamas, kurios ateityje planuojamos gauti parduodant šį produktą ir šio sandorio pelnas turėtų būti apmokestintas Lietuvoje", – sakė R.Virvilienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs