Podkastų pradžia
Podkastas – tai skaitmeninio formato laida arba pokalbis, parsisiunčiamas iš interneto. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo keisti podkasto terminą į „tinklalaidė“, tačiau visuomenėje plačiau paplitęs tarptautinis variantas.
Ši naujo formato internetinė laida pasaulyje paplito tada, kai pasaulis naudojo „iPod“ – „Apple“ muzikos grotuvus. Vienas pirmųjų žymų podkastų – 2003-iaisiais kanadiečio Matt Schichter įkurta savaitinė pokalbių laida „The Backstage Pass“ (liet. Leidimas į užkulisius) su žymiais pramogų pasaulio atstovais, tokiais kaip legendinė JAV roko grupė „The Beach Boys“ ar bliuzo atlikėjas B.B. King. Valandos trukmės laida būdavo įrašoma gyvai ir vėliau įkeliama į internetą – taip klausytojai galėdavo klausyti „The Backstage Pass“ jiems patogiu metu.
Vilniaus universiteto radijo stoties „Start FM“ direktorius Povilas Šklėrius sako, kad podkastas nuo radijo laidos skiriasi tuo, kad yra individualaus žmogaus ar žmonių grupės kūrinys, viešinamas įvairiomis formomis internete per tam skirtus portalus ar programas: „Tai suteikia galimybę podkastui neturėti reklaminių pertraukėlių ir nesitaikyti prie bendros radijo stoties politikos, krypties ar pobūdžio. Podkastai temų įvairove gali būti labai skirtingi arba itin nišiniai, jų kūrėjai turi daug kūrybinės laisvės.“ Anot P.Šklėriaus, radijo laida yra konkrečios radijo stoties sudėtinė dalis, todėl klausant galima girdėti reklamas, kitų laidų anonsus, muziką.
Dabar pasaulyje yra kuriama daugiau nei 115 tūkst. podkastų anglų kalba. Pernai „The Economist“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad bent kartą per savaitę tokių internetinių laidų klausėsi 42 mln. amerikiečių.
Postūmis kurti lietuviškus podkastus
Lietuvoje taip pat yra keli podkastų autoriai, kuriantys skirtingą turinį. Profesionalaus lietuviško podkasto „Nyla“ kūrėjas Karolis Vyšniauskas pasakoja, kad naujo formato laidą su „Nanook“ agentūros komanda sukūrė klausydami užsienio pavyzdžių (pvz. „Ear Hustle“ arba „New Yorker Radio Hour“) ir matydami, kad trūksta apie lietuvišką pasaulį pasakojančio formato gimtąja kalba.
„Kiekvieną antradienį norime klausytojams pateikti naują garsinį pasakojimą socialine arba kultūrine tema, kuri kitoms žiniasklaidos grupėms neatrodo svarbi ar parduodama. Šių metų „Nyla“ epizoduose kalbėjome apie rasizmą, rinkimų Rusijoje iliuziją, nesėkmes ir kaip su jomis kovoti, moterų ir vyrų nelygybę IT sektoriuje. Tai platus temų spektras, bet jos visos susijungia į vieną orbitą, kurios tikslas – geriau pažinti dabartinį pasaulį užčiuopiant gilesnius nei kasdienius jo įvykius“, – apie „Nyla“ podkasto viziją pasakoja žurnalistas K.Vyšniauskas. Jis priduria: vienas iš tikslų yra kurti podkastą, turintį ilgalaikę vertę ir su komanda nori, kad žmonės galėtų klausyti dabartinių „Nyla“ epizodų 2020-aisiais, jausti aptariamos temos aktualumą.
Dar vieno lietuviško podkasto „Yra Racijos“ įkūrėjas, klaipėdietis moksleivis Adomas Zubė su kolegomis tokią naujo formato laidą kuria nuo pernai metų rudens.
Prieš tapdama podkastu kelerius metus „Yra Racijos“ gyvavo kaip kassavaitinė laida, transliuota stoties „Radijo GAMA“, vėliau „Neringa FM“ bangomis. Laidos kūrėjai ieškojo naujo formato šiuolaikiniam klausytojui, jaunam žmogui kalbėti apie rūpimas problemas ir nusprendė sujungti kelias skirtingas garso, o kartu ir radijo kūrimo priemones – radijo dokumentiką, žurnalistiką su radijo teatru.
„Pasikvietėme kolegę, teatro dramaturgę Salviją Stončiūtę, kuri turėjo patirties kuriant radijo laidas ir į tai labiau žvelgė kaip į spektaklį – tai suteikia mūsų podkastui unikalumo. Svarbiu prioritetu tapo atmosfera bei emocinis paveikumas, todėl „Yra Racijos“ pamažu pavirto į savotišką „fantasmagorinės sociologijos“ garsinę patirtį. Dabar, pasitelkdami tikras žmonių patirtis, ieškosime gyvo mūsų kartos balso, kviesime artimiau susidurti su tomis problemomis, apie kurias tik abstrakčiai kalbėjome anksčiau“ – pasakoja A.Zubė.
Pašnekovas tikina, kad podkastu galima sukurti intymesnį priėjimą prie klausytojo, nes radijas dažnai tampa atsitiktinai įsijungtu, didelei auditorijai skirtu įranku, o podkastą įsijungti žmogus pasirenka pats.
„Kurdamas podkastą, sieki nupirkti žmogaus laiką, jį įtraukti iki pat garso gelmės. Rezultatas yra pavykęs tada, kai klausydamas epizodo einu kur nors pasivaikščioti ir pasiklystu – taip įsitraukiu į pasakojimą, garsų, prasmių mirgėjimą, kad reikia apsižvalgyti, kad nepereičiau per raudoną šviesoforo signalą“, – apie savo klausymo patirtis pasakoja „Yra Racijos“ podkasto kūrėjas.
Lietuvoje dar trūksta klausymo kultūros
K.Vyšniausko nuomone, lietuviai įpratę tradiciškai klausytis radijo namuose arba automobilyje ir daugelis netgi nežino, kad egzistuoja naujas laidų formatas, kai gali laidą parsisiųsti ir klausyti plaudamas indus ar atlikdamas mechaniškus darbus kompiuteriu. Tačiau jis optimistiškai žvelgia į podkastų ateitį ir sako, kad tik laiko klausimas, kada prie jų priprasime ir laiką paversime intelektualiai vertingu.
„Tiek tarptautinėje erdvėje, tiek Lietuvoje žmonėms reikia vis daugiau gilaus turinio – dėl to „YouTube“ atsiranda pusvalandžio ar valandos ilgio pokalbių laidos, žmonės įprato žiūrėti ne tik 15 minučių „TED“ kalbas, bet ir, pavyzdžiui, valandos ilgio paskaitas juos dominančia tema. Žmonės nori įsigilinti į temą ir podkastai tam puikiai tinka“, – įsitikinęs „Nyla“ podkasto kūrėjas.
„Start FM“ radijo direktorius P.Šklėrius laikosi kitokios pozicijos. Anot jo, Lietuvoje yra kokybiškų podkastų, tačiau nereikia žmonių skatinti juos prisijaukinti – žmonės patys geba pasirinkti informaciją ir būdus jai naudoti.
„Podkastus aš vertinu kaip dar vieną stotelę interneto evoliucijoje. Kaskart, kai atsiranda kažkokia nauja komunikavimo forma ir gauna negirdėtą pavadinimą, ji tampa ant bangos. Taip buvo su „blogais“ (tinklaraščiais – aut.) – buvo tiek daug kalbų apie artėjančią žiniasklaidos revoliuciją, bet aš jos taip ir nesulaukiau. Normalu, kad naujos formos sukelia susidomėjimą, tačiau jas greitai perima tradiciniai žiniasklaidos kanalai ir sėkmingai integruoja. Smagu, kad XXI a. žmonės turi tiek daug skirtingų būdų skleisti savo mintis ir užsiimti kūrybine veikla. Bėda tik ta, kad noras būti išgirstu dažnai prasilenkia su turėjimu ką pasakyti“, – teikia radijo stoties vadovas.
A.Zubė pabrėžia, kad užsienyje podkastai jau kuria klausymosi kultūrą, o Lietuvoje tai dar nišinis produktas: „Trūksta tikslingos vartojimo kultūros. Tokio radijo, kokį kuriame mes, Lietuvoje dar tik užuomazgos, vyresnėms kartoms jis dažnai yra nesuprantamas ar keistas. Reikia laiko, kol naujos raiškos ir komunikacijos kultūros įsitvirtins žmonių galvose. Reikia klausyti ir domėtis. O iš kūrėjų pusės – daugiau gręžimosi į klausytoją, protingos sklaidos ir siekio eiti link auditorijos, kad podkastai būtų surasti.“
