Biržų krašto „Senolių“ duona Vilniaus „Akropolio“ „Maximoje“ kainuoja 0,81 euro, o Pilaitės prospekto „Maximoje“ – 0,77 euro. To paties riebumo pienas „N“ Kalvarijų gatvės „Norfoje“ kainuoja 0,52 euro, o Karoliniškių „Norfoje“ – tik 0,44 euro.
Tokie kainų skirtumai, pirkėjų galbūt sunkiai pastebimi, yra akylai stebimi konkurentų. Žurnalistams medžiagą apie nežymiai besiskiriančias kainas išplatino Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“, kuris giriasi taikantis vienodą kainodarą, atstovai. Nepaisant to, kad medžiaga yra ne žurnalistų surinkta, 15min patikrino informaciją ir įsitikino, kad informacija apie skirtingą kainodarą yra teisinga.
Produkto kaina iš tiesų priklauso ne tik nuo prekybos tinklo, bet ir konkrečios to tinklo parduotuvės – pavyzdžiui, Pilaitės „Maximoje“ tie patys produktai kainuoja kiek pigiau nei „Maximoje“ Ozo gatvėje. Kainų skirtumai pastebimi ir „Norfos“, IKI, „Aibės“ parduotuvėse. O RIMI ir „Lidl“ kainų skirtumų arba nėra, arba 15min žurnalistams jų rasti nepavyko.
Tiesa, skirtumai, kai kainos dažniausiai skiriasi vos keliais centais, plika akimi dažnai net nepastebimi. Vieni prekybos tinklai aiškina, kad skirtumai yra atsitiktiniai, kiti neslepia, kad kainą nustato atsižvelgdami į tam tikros parduotuvės konkurentus, rajoną. Kainų skirtumus pastebi ir šio sektoriaus ekspertai.
Kodėl skiriasi kainos?
Visi prekybos tinklai sutartinai tikina, kad taiko vienodą kainodarą, nepriklausomai nuo to, kur yra viena ar kita jų parduotuvė. Tačiau pripažįsta, kad skirtumų pasitaiko.
„Yra taip, kad prekių kainos gali skirtis. Tai priklauso nuo rinkodaros, nuo rajono, nuo konkurentų. Bet skiriasi nežymiai“, – 15min sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė tikino, kad prekybos tinklas taiko vienodą kainodarą, tačiau skirtumų kartais pasitaiko.
„Mažesnę kainą atskiros parduotuvės gali taikyti prekėms, kurių galiojimo terminas jau baigiasi. Taip pat skirtumų pasitaiko, kai keičiantis pardavimo kainoms vienos parduotuvės dar turi prekių likutį su senomis kainomis, o kitos – jau su pasikeitusiomis kainomis“, – aiškino B.Čaikauskaitė.
Taip pat tam tikrose „Maximos“ parduotuvėse, atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, atskiroms produktų grupėms ar prekėms gali būti taikoma ir speciali kainodara, daugiau ir didesnės nuolaidos ir kt., – sakė R.Dantė.
Be to, kartais, besikeičiant kainoms, parduotuvių darbuotojai tiesiog ilgiau keičia kainolapius. „Dažniausiai taip atsitinka su tomis prekėmis, kurių kaina dažniau svyruoja“, – sakė IKI atstovė.
„Maxima“ neslepia, kad taiko skirtingą kainodarą, atsižvelgdama į parduotuvės vietą, pirkėjų srautus, jų poreikius ir pirkimo tendencijas, parduotuvių formatus, likusių prekių asortimento kainas. „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Dantė aiškino, kad kainų skirtumai nėra dideli.
„Prekės vienoje parduotuvėje gali būti parduodamos mažesne kaina nei kitoje, jei produkto galiojimo terminas baigiasi, prekė išimama iš asortimento, likęs nedidelis prekės likutis, konkreti prekė yra išparduodama. Taip pat tam tikrose „Maximos“ parduotuvėse, atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, atskiroms produktų grupėms ar prekėms gali būti taikoma ir speciali kainodara, daugiau ir didesnės nuolaidos ir kt.“, – sakė R.Dantė.
Kad ta pati prekė skirtinguose prekybos tinkluose kainuoja nevienodai, pastebi ir prekybos ekspertai.
Nuo konkurentų sekimo iki improvizacijos
Kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas sako pastebėjęs, kad tos pačios prekės kainuoja skirtingai.
„Mes visada rašome adresus, kur rinkome kainas. Kiekvienas tinklas turi savų niuansų. Tarkime, „Maxima“ gudriai dėliojasi kainas, priklausomai nuo konkurencijos. Pavyzdžiui, šalia yra konkurentas – „Norfa“ ar „Lidl“. Tada jie jau žaidžia su kainomis toje parduotuvėje. Jie turi X, XX ir XXX „Maximas“ – nors tie pavadinimai panaikinti, bet formatai dar yra išlikę. Pagal tai jie irgi dėliojasi – mažesnėje parduotuvėje visą laiką brangiau nei didelėje parduotuvėje“, – aiškino ekspertas.
„Lidl“, jo teigimu, taiko tokias pačias kainas visuose savo prekybos tinkluose, nes taip sutaupo administravimo kaštų.
„Norfoje“ tai, man atrodo, yra daugiau improvizacijos ir darbuotojų nuopelnas. Ten sistemos nesuprasi – vienoje parduotuvėje vienas produktas kainuoja pigiau, kitoje – kitas. Pas juos, man regis, kalbant apie kainodarą, yra tokia decentralizacija. Tokios bendros sistemos, kurią galėčiau priskirti visiems, aš nepasakyčiau – kiekvienas turi savų niuansų“, – sakė A.Vizickas.
„Aibė“, veikianti franšizės pagrindu, centralizuotai tik derasi su tiekėjais, tačiau galutinę prekės kainą jau numato kiekvienos parduotuvės šeimininkas.
Yra objektyvių priežasčių
„Yra normalių, objektyvių priežasčių, kodėl gali skirtis kainos“, – 15min sakė Justas Gavėnas, „Talentų namai“ vadovaujantis partneris, mažmeninės prekybos ekspertas, sertifikuotas vadybos konsultantas.
Pavyzdžiui, parduotuvės sandėlyje yra pieno po eurą. Tuo metu atvežamas papildymas – nauja pieno partija, kur litras kainuoja jau 1,2 euro. Kol likučiai nėra parduodami, gali susidaryti kainų skirtumas – vienoje parduotuvių litras pieno dar kainuoja eurą, o kitoje – jau 20 centų brangiau.
Nuo kovo pakėlus akcizą, dabar gali skirtis ir alkoholio kainos, mat kai kurios parduotuvės vis dar parduoda likučius sena kaina, o kitos į lentynas krauna jau naują produkciją.
Be to, kainų skirtumai gali susidaryti ir dėl valiutų svyravimų. Populiariai J.Gavėnas aiškina taip: „Pavyzdžiui, prekybos tinklas veža česnakus iš Kinijos. Jie jūra keliauja konteineriais tris mėnesius, tai kaina vienokia. Tada užsakoma antra partija, o per tą laiką išrenkamas Donaldas Trumpas, valiutos kursas pasikeičia, ir nauja siunta gali reikšmingai skirtis savo kaina.“
Kalbant apie prekes su akcijomis, prekybos tinklai daro prekių paskirstymą, tarkime, didžiosios tinklo parduotuvės gauna kramtomosios gumos su nuolaida, o mažosioms jau nelieka.
