Kai lapkritį Trišalėje taryboje buvo pristatyta Užimtumo tarnybos reforma, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas baksnojo į daugybę taisytinų darbo rinkos aspektų – nuo darbo rinkos našumo iki ilgalaikių bedarbių problemos.
Vienas iš daugelio aktualių klausimų – menkas darbdavių įsitraukimas į Užimtumo tarnybos paslaugas ir žemi siūlomi atlyginimai.
Ministerijos teigimu, apie 90 proc. Užimtumo tarnybos siūlomų darbų žada mažesnį atlyginimą nei atitinkamos savivaldybės vidurkis. Apie 50 proc. tokių darbų moka mažiau nei 560 eurų į rankas (arba 800 eurų „ant popieriaus“).
Dar daugiau, apie 45 proc. siūlomų darbų yra susiję su transporto įmonėmis, kurios tai neretai daro iš reikalo.
„Pervežimo įmonės yra priverstos registruoti laisvas darbo vietas tam, kad galėtų atsivežti užsieniečių. Jie pirma privalo užregistruoti poreikį Lietuvoje. O jeigu neranda darbuotojo Lietuvoje, tada atsiveža iš užsienio“, – tokį fenomeną paaiškino V.Šilinskas.
Nors Užimtumo tarnyboje registruojasi apie 80 proc. netekusių darbo asmenų, tarp darbdavių ši įstaiga toli gražu nėra tokia populiari. Situacija yra atvirkštinė – čia registruojasi tik 20 proc. šalies verslo, o 40 proc. iš jų nėra patenkinti paslaugomis ir rezultatais.
Kita vertus, nuo darbuotojų trūkumo kenčia ir pati tarnyba – vienam darbuotojui, kuris turėtų konsultuoti asmenis dėl darbo, tenka apie 700 klientų.
Ne paslaptis, kad dalis Užimtumo tarnybos klientų pirmiausia užsiregistruoja joje norėdami jaustis socialiai saugūs – gauti išmokas ir bent jau kurį laiką nedirbti. Net ir neturintis reikiamo stažo ir negalintis gauti išmokų asmuo taip bent jau pasidengia privalomojo sveikatos draudimo (PSD) išlaidas.
Dalį minėtų įstaigos problemų, tikisi SADM, palengvins ar išspręs siūloma naujoji pertvarka, kuri orientuosis į pagalbą klientui.
Efektyvesnis įdarbinimas galėtų sumažinti bendrą nedarbo lygį, tačiau nepanašu, kad institucija turėtų ką naujo pasiūlyti aukštesnės kvalifikacijos klietams, ieškantiems geriau apmokamo darbo.
A.Adomavičienė: reikėtų bent jau pradėti siūlyti
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė minėtame Trišalės tarybos posėdyje teigė, kad į bedarbius nereikėtų žiūrėti kaip į pasyvius, darbų neieškančius asmenis. Jos teigimu, jie nesulaukia pagalbos, kadangi ją sunku pasiekti.
„Reikėtų įpareigoti Užimtumo tarnybą siūlyti darbą ne tik iš savo duomenų bazės, bet ir iš kitų. Užimtumo tarnybos duomenų bazėje siūlomos vietos yra mažiau apmokamos ir jų nėra tiek daug, kiek kituose portaluose. Užimtumo tarnyba turėtų pradėti realiai siūlyti darbus, nes dabar asmenys kas mėnesį sulaukia skambučių, kuriais jų klausia: „Kaip jūs ieškote darbo?“ – sakė moteris.
Vėliau, kalbėdama su 15min, ji plačiau paaiškino šią idėją. Anot A.Adomavičienės, dabar kas du mėnesius asmuo sulaukia telefoninės konsultacijos, žmogaus prašoma užpildyti anketas ir nurodoma, kad darbo ieškotų pats.
„Realiai darbo pasiūlymai žmonėms nėra teikiami. Nėra kalbos apie tikras įdarbinimo paslaugas. Užimtumo tarnyba galėtų veikti proaktyviau ir siūlyti įvairesnių darbo vietų. Iš viso – siūlyti. Dabar vyksta konsultacijos telefonu, vienas konsultantas turi apie 500–700 klientų. Aišku, kad jis fiziškai nepajėgus jų aptarnauti“, – sakė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad Lietuvoje veikiančios pažeidžiamų žmonių įdarbinimu užsiimančios nedidelės nevyriausybinės organizacijos vidutiniškai gali padėti įdarbinti 100–150 žmonių per metus. Tačiau šios stengiasi atsižvelgti į specifinius žmogaus poreikius ir proaktyviai dirbti šia kryptimi.
„Kai tu turi 700 klientų, tu negali pažinti žmogaus ir pasiūlyti adekvačios pagalbos“, – lygino A.Adomavičienė.
SADM: geresnė darbo skelbimų sistema startuos 2024 m.
Užimtumo tarnybos planuose iš tiesų įrašytas glaudesnis bendradarbiavimas su komerciniais darbo paieškos tinklalapiais.
SADM, kuriai Užimtumo tarnyba yra pavaldi, teigia, kad šiandien egzistuoja „ne viena“ bendradarbiavimo sutartis, kuri suteikia teisę dalytis informacija apie laisvas darbo vietas su darbo paieškos portalais.
„Deja, dėl ribotų Užimtumo tarnybos informacinės sistemos galimybių šis bendradarbiavimas yra labiau vienpusis – darbo paieškos portalai pasiima jiems tinkančius darbo pasiūlymus, jeigu darbdavys sutinka, kad jų laisva darbo vieta būtų pateikta partneriams“, – rašoma 15min atsiųstame ministerijos atsakyme.
Užimtumo tarnybos informacinė sistema šiandien neturi galimybės importuoti darbo paieškos portaluose skelbiamų darbo skelbimų ir juos atvaizduoti.
Tokių planų esama. SADM teigia, kad šiuo metu jau pradėti Užimtumo tarnybos naujos informacinės sistemos kūrimo darbai. Kai nauja informacinė sistema bus paleista, ji suteiks galimybę importuoti ir atvaizduoti klientams Užimtumo tarnybos partnerių turimus darbo skelbimus.
Tiesa, preliminari tokios sistemos paleidimo data yra gana tolima – 2024 m. pabaiga.
Darbdaviai ir darbuotojai susitinka kitur
15min kalbintas Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas teigė, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų ieškančiam verslui Užimtumo tarnybos siūloma įdarbinimo funkcija nėra labai reikalinga.
„Žmonės, kurie nori dirbti, ir žmonės, kurie nori samdyti, vienas kitą susiranda. Dėl to valstybės ar trečiosios šalies tarpininko nereikia“, – sakė M.Dubnikovas.
Aiškindamas, kodėl apie 20 proc. Lietuvos verslų visgi retkarčiais naudojasi Užimtumo tarnybos paslaugomis, jis pabrėžė, kad tokiu atveju ieškomi žemesnės kvalifikacijos žmonės.
„Kuo aukštesnė kvalifikacija, tuo tas darbas surandamas greičiau, darbuotojai ir darbdaviai dėl jo sutaria susitikdami tarpusavyje. Užimtumo tarnyba yra vienas iš kanalų, bet jis yra mažesnis, nes dauguma susitarimų yra įgyvendinama be tarpininkų“, – sako M.Dubnikovas.
Verslo konfederacijos atstovas pritartų pasiūlymui, kad duomenų bazės turėtų būti atviresnės, kadangi taip įdarbinimo rezulatatas galėtų būti efektyvesnis.
Vis dėlto galima būtų žengti ir drąsesnį žingsnį – įdarbinimo paieškos funkciją nuo valstybės įstaigų visiškai nuimti.
„Manau, kad apskritai tokia funkcija galėtų būti visiškai privati. Jeigu žmogus turėtų kažkokį finansinį krepšelį, gautų finansus įsidarbinti, kelti savo kvalifikaciją – visa tai galėtų būti privačiose rankose. Tikrai įmanoma šią funkciją atlikti be valstybės įsikišimo. Nereikia globėjo, kuris rūpintųsi žemos kvalifikacijos žmonėmis“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Pašnekovas pridūrė manantis, kad, nukreipus įdarbinimui skirtas finansavimo lėšas į privatų sektorių, rezultatai potencialiai galėtų būti netgi geresni.
Komerciniuose tinklalapiuose pirmauja IT, Užimtumo tarnyboje – darbininkiškos profesijos
Šiuo metu Užimtumo tarnybos puslapyje įkelta apie 14,5 tūkst. skelbimų. Populiariausiuose darbo paieškos tinklalapiuose įkelta nuo kelių iki keliolikos tūkstančių skelbimų, tačiau čia galima rasti gerokai aukštesnius atlyginimus siūlančių darbdavių.
Skelbimų portalo cvonline.lt rinkodaros ir ryšių su visuomene vadovė Rita Karavaitienė 15min kalbėjo, kad Užimtumo tarnybos tinklalapyje paprastai būna keliami paprastesnių įgūdžių reikalaujantys, darbininkiškos pozicijos skelbimai.
Jos atstovaujamame portale pagal darbo vietų pasiūlymų skaičių pirmoje vietoje yra IT specialistai, kai Užimtumo tarnybos duomenų bazėje daugiau ieškoma darbuotojų gamybos, prekybos, klientų aptarnavimo ir panašiose srityse. Vis dėlto pašnekovė sutinka, kad dažnesnis atsigręžimas į komercinius puslapius leistų pasiekti geresnių rezultatų.
„Turint plačius šaltinius, galima lengviau įdarbinti žmones. Valstybiniam, viešajam sektoriui bendradarbiauti yra naudinga – kad nebūtų toks uždaras pasaulis – vienur yra Užimtumo tarnyba, o kitur likęs verslo pasaulis. Į tai reikėtų pažiūrėti plačiau“, – sakė ji.
Tačiau kartu R.Karavaitienė pripažino, kad kalbų apie rimtesnį komercinių tinklalapių įsiliejimą į Užimtumo tarnybos sistemą iki šiol nebuvo. Ligšioliniai bendradarbiavimo atvejai su šia institucija taip pat nebuvo tokie sklandūs, kaip norėtųsi.
Pašnekovė nebuvo tikra, ar reikėtų visiškai nuimti darbo paieškos funkciją iš valstybinės įstaigos, kadangi ši iš esmės ir taip yra antrinė.
„Dabar, jeigu žmogus ieškosi darbo, dažnai tą atlieka individualiai. Užimtumo tarnyba atlieka konsultacinę funkciją. Kažkiek to funkcijų perskirstymo gali būti, nes labai įsišaknijęs tas įvaizdis, ko galima „tikėtis“ iš Užimtumo tarnybos. Ten tu susitvarkai dokumentus, o darbo arba ieškai, arba ne. Darbdavių specifika tokia savotiška, anksčiau būdavo ir išnaudojimo atvejų, kai darbdavys priima darbuotoją, „išgręžia jį“ ir iš Užimtumo tarnybos priima naują žmogų“, – prisiminė ji.
Glaudesnio ryšio su skelbimų portalais neatsisako
Kokiomis priemonėmis reformuoti šios įstaigos įvaizdį, tačiau svarbiausia – funkcionalumą, ministerija dar spręs. Netrukus rengiamasi pristatyti konkretesnius planus dėl Užimtumo tarnybos reformos.
Vis dėlto aišku, kad Užimtumo tarnyba neatsisakys galimybių pritraukti naujus darbdavius. „Viena iš Užimtumo tarnybos strateginių krypčių ateinantiems keleriems metams – paslaugų darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams tobulinimas, prieinamumo didinimas su tikslu pritraukti kokybiškesnes darbo vietas kuriančius darbdavius bei aukštesnės kvalifikacijos darbo ieškančius asmenis, taip pat ir dirbančius, bet norinčius pakeisti darbą“, – rašoma Užimtumo tarnybos atsakyme.
Tikimasi, kad tai padės įgyvendinti nauja Užimtumo tarnybos informacinė sistema, kurią, kaip minėta, planuojama paleisti 2024 m. pabaigoje.
Pagrindinė tarnybos kryptis bus planuojamos individualizuotos paslaugos klientams. Iš tokių, kurie į tarnybą užsiregistruos ir bus pasiruošę dirbti, tikimasi didesnio savarankiškumo.
„Jei žmogus pasiruošęs darbui, Užimtumo tarnyba, bendradarbiaudama su privačiomis įdarbinimo agentūromis, siektų kuo greičiau sugrąžinti tokius gyventojus į darbo rinką“, – teigia SADM atstovai.
Kitų kategorijų bedarbiams būtų skiriami papildomi ištekliai.
„Jei žmogus turi kliūčių dalyvauti darbo rinkoje, kurias gali padėti išspręsti Užimtumo tarnyba, tuomet ji pati organizuotų paslaugų teikimą – konsultacijas darbo rinkos ir įsidarbinimo klausimais, profesinį informavimą ir konsultavimą, aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir t. t.“, – rašoma Užimtumo tarnybos atsakyme.
O jei žmogus turi kliūčių dalyvauti darbo rinkoje, pavyzdžiui, priklausomybių, įsipareigojimų šeimai, sveikatos problemų, skolų ir panašiai, tuomet į pagalbą būtų pasitelkiami partneriai – savivalda, nevyriausybinės organizacijos ir kiti socialinių paslaugų teikėjai.
