Pagalba verslui – galiojančios priemonės
Verslai ir toliau gali kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGĄ) ar su INVEGA bendradarbiaujančius finansinius tarpininkus dėl valstybės pagalbos gavimo.
Viena iš vis dar galiojančių priemonių: sutelktinių paskolų priemonė „Avietė“, skirta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. Primenama, kad dėl COVID-19 situacijos iki 2021 m. birželio 30 d. papildomai iš „Avietės“ lėšų leidžiama teikti paskolas, kurios gali būti iki 100 % finansuojamos iš „Avietės“ lėšų, bet ne daugiau kaip 25 tūkst. Eur. Per 6 mėn. laikotarpį gali būti išduota ne daugiau kaip 2 paskolos, maksimali paskolos trukmė – iki 12 mėn.
Ir toliau galima naudotis paskolų palūkanų kompensacijomis. Įmonės gali kreiptis tiek dėl 100 % kompensacijų, taikomų, jei ekstremalios situacijos metu ne ilgiau kaip 6 mėnesiams buvo atidėti turimų paskolų ar lizingo mokėjimai, tiek ir dėl ilgalaikių paskolų, nukreiptų į verslo plėtrą, palūkanų kompensacijų iki 95 % iki 36 mėnesių laikotarpiui.
INVEGA taip pat kviečia atkreipti dėmesį į priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ siekiantiems gauti paskolas iš finansų įstaigų ar restruktūrizuoti jau turimas; pasinaudoti paskolomis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams bei paskolomis kelionių organizatoriams.
Vilniuje esančioms viešbučių (apgyvendinimo) paslaugas teikiančioms įmonėms nuo liepos 1 d. iki šių metų pabaigos suteikiama 50 % dydžio nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos lengvata.
Tačiau atrodo, jog kompensacijos už patalpų nuomą įmonėms šį kartą nebebus suteikiamos. Tad reikėtų suskubti – teikti paraiškas dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo galima iki lapkričio 30 d.
Žemės ūkio ir žuvininkystės įmonėms, nukentėjusioms nu koronaviruso, skiriama dar 50 mln. Eur lengvatinių paskolų.
Taip pat primenama, kad galima naudotis ir įprastinėmis finansinėmis priemonėmis – lengvatinėmis paskolomis, paskolomis iš skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“, garantijomis, rizikos kapitalo investicijomis.
Skirstant paramą verslams Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengs veiklų sąrašą, į kurį patenkančios labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusios įmonės galės pasinaudoti paramos priemonėmis. Dėmesys bus kreipiamas į du kriterijus: 1) įmonės apyvarta per 6 mėnesius krito 30 proc. ir daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir 2) tokį apyvartos kritimą patyrusių įmonių sektoriuje yra ne mažiau negu 40 %. Šiuos duomenis sąrašo sudarymui turės pateikti VMI.
Darbo santykiai
Ir toliau teikiamos subsidijos už prastovas:
- 90 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur popieriuje (1 MMA);
- 100% nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, jei į prastovą išleistas darbuotojas vyresnis nei 60 metų amžiaus, bet ne daugiau nei 607 Eur (1 MMA).
- 70 % nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 Eur (1,5 MMA);
Paskelbus naują (lokalų) karantiną teritorijoje, kurioje vykdoma įmonės veikla ir dirba darbuotojas, prastovas paskelbęs darbdavys, norintis gauti subsidiją, gali kreiptis ne tik dėl darbuotojų, kurie buvo įdarbinti iki pirmo karantino pradžios (kovo 16 d.), bet ir dėl darbuotojų, kurie įdarbinti iki naujo (lokalaus) karantino pradžios.
Ši tvarka galioja ir naujiems verslams, susikūrusiems po pirmojo karantino pabaigos.
Išmokos savarankiškai dirbantiems
Užimtumo tarnyboje registruoti savarankiškai dirbantys asmenys vis dar gali pretenduoti į 257 Eur dydžio išmoką už pilną mėnesį, jeigu:
- jų veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo;
- gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija minimalios mėnesinės algos, t. y. 607 Eur „ant popieriaus“;
- juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
Išmoka skiriama Užimtumo tarnybos, mokama „Sodros“ kas mėnesį, kol galioja ekstremali situacija ar karantinas. Pastarajam pasibaigus išmokama mokama dar du mėnesius.
Mokestiniai aspektai
Iki gruodžio 31 d. mokesčių mokėtojams nukentėjusiems nuo COVID-19 taikomos mokestinės pagalbos priemonės, t. y. iki šio termino ir dar du mėnesius po jo, pastarieji gali būti atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti mokesčių išieškojimo veiksmai. Taigi į mokesčių administratorių galima kreiptis iki 2021 m. vasario 28 d. ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį iki 2022 m. gruodžio 31 d., be jokių palūkanų. Atidėta ar išdėstyta mokesčių skola negali viršyti 300 000 Eur įmonei ir 100 000 Eur fiziniam asmeniui. Esant didesnei skolai, reikės pateikti finansinę būklę pagrindžiančius bei kitus reikalingus dokumentus, užtikrinimo priemones, taip pat didesnei sumai bus taikomos palūkanos 0,01 % už dieną.
Mokesčių mokėtojai sudarydami mokestinės paskolos sutartį, pirmąją įmoką gali paprašyti nukelti vieneriems metams. Nukeliant mokėjimą, mokestinės paskolos sutarties be palūkanų pabaigos terminas nesikeičia – ją galima sudaryti laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Įmonės gali prašyti išdėstyti skolos mokėjimą ir ilgesniam laikotarpiui, bet ne ilgesniam nei 5 metai. Tokiu atveju, mokesčių mokėtojas turės pateikti finansinę būklę pagrindžiančius dokumentus; mokesčius iki 2022 m. gruodžio 31 d. galės išdėstyti ir sumokėti be palūkanų, o vėlesnio laikotarpio įmokoms bus skaičiuojamos 0,01 % per dieną palūkanos.
Įmonėms atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių galima tik tada, kai įvesdama vietinį ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o įmonė įtraukiama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaromą nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą.
Galimi pakeitimai ir siūlymai
Planuojama keisti išmokų savarankiškai dirbantiems teikimo tvarką: išmoka būtų mokama tenkinant dabar esančias tris sąlygas, bet tik tuo atveju, kai įvesdama lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o savarankiškai dirbantis asmuo įtraukiamas į VMI skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą. Taip pat ketinama atsisakyti išmokos mokėjimo po karantino pasibaigimo praėjus dar dviem mėnesiams.
Taip pat gali būti keičiamos ir mokestinės pagalbos priemonių sąlygos, todėl nerekomenduojama skubėti kreiptis dėl mokestinės paskolos suteikimo, bet verčiau palaukti vasario mėnesio.
Planuojama, kad subsidijos, kurios pirmosios viruso bangos metu buvo mokamos tik iki 9 darbuotojų turinčioms mikroįmonėms pagal pernai sumokėtą GPM, dabar taip pat būtų susietos su 2019 m. GPM, bet būtų mokamos nepriklausomai nuo įmonės dydžio. Svarstoma, kad subsidijos dydžiai galėtų būti 30 % arba 50 % nuo pernai sumokėto GPM.
Finansinė pagalba itin didelius iššūkius dėl pandemijos patiriančiam turizmo sektoriui taip pat turėtų būti teikiama ir toliau.
Lengvatines paskolas labiausiai paveiktoms veikloms svarstoma teikti individualiai vertinamoms įmonėms pagal jų finansinę būklę.
