Koronaviruso židiniai neaplenkia ir šalies verslo – nauji susirgimo atvejai kasdien fiksuojami daugiau nei dešimtyje šalies bendrovių. O D.Razmuvienė atkreipia dėmesį, kad nuo spalio mėnesio apie 25 proc. susirgimų siejama su šeima, o 25 proc. užsikrėtimo atvejų – su darbo vieta.
Tuo tarpu Statistikos departamento atlikta analizė, atskleidžianti, kokiuose sektoriuose, teigiamų koronaviruso testų būna daugiausiai, leidžia įvardinti ir rizikingiausias verslo veiklas, kur šiuo metu virusas plinta intensyviausiai.
Židiniai – mažesnėse įmonėse
Per pastarąjį mėnesį iš darbuotojų, kurie darėsi diagnostinius COVID-19 testus, daugiausiai teigiamų rezultatų (daugiau nei 40 proc. nuo visų išsityrusių) sulaukė tie, kurie dirba siuvyklose, pašto ir kurjerių veikla užsiimančiose įmonėse bei kitų transporto priemonių ir įrangos gamyklose, rodo Statistikos departamento atlikta analizė.
Tarp rizikingesnių verslų, kur 30-34 proc. nuo visų testų šį mėnesį buvo teigiami, galima išskirti ir baldų gamybą, vandens surinkimą, valymą ir tiekimą, mašinų ir įrangos gamybą, spausdinimo ir įrašytų renginių tiražavimą, inžinerinių statinių statybą ir kitus.
Beje, palyginus vienos savaitės, gruodžio 7-13 dienos duomenis, vaizdas ne ką tepasikeičia: pirmoje vietoje vis tiek išlieka siuvyklos. Per savaitę COVID-19 testą atlikus 437 drabužių siuvyklų darbuotojams, paaiškėjo, kad daugiau nei pusės jų (249) – testai yra teigiami.
Baldų gamyboje antrąją gruodžio savaitę atvejų skaičius buvo pasiekęs 44 proc. ribą (iš 1032 testų teigiami buvo 445), tačiau vėliau šiek tiek sumažėjo (atitinkamai 1409 ir 538).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė D.Razmuvienė sutinka, kad tiek siuvyklose, tiek baldų gamybos įmonėse šiuo metu iš tiesų fiksuojama nemažai koronaviruso protrūkių.
Tačiau specialistė išskiria, kad labiausiai virusas paplinta nedidelėse įmonėse, kuriose uždaros patalpos prastai vėdinamos, o žmonės dirba vienas šalia kito.
Virusas plinta ten, kur mažai vėdinamos patalpos ar apskritai nevėdinamos, didelis žmonių susibūrimas, darbuotojai arti vienas kito, –sako D.Razmuvienė.
„Virusas plinta ten, kur mažai vėdinamos patalpos ar apskritai nevėdinamos, didelis žmonių susibūrimas, darbuotojai arti vienas kito. Siuvimo įmonėse kartais patalpos būna net be langų. Tokiose vietose virusui plisti labai patraukli terpė, o žiemos periodu šildymas sausina orą ir tai dar papildomai viena mikroklimato savybė, kuri patraukli virusui plisti“, – pastebi D.Razmuvienė.
Ji priduria, kad ta pati tendencija ir baldų sektoriuje – didžiosiose baldų gamybos įmonėse viruso plitimai mažesni, o daugiausiai susirgimų fiksuojama nedidelėse medžių apdirbimo, langų gamybos įmonėse, turinčiose 30-50 darbuotojų.
Beje, kaip matyti iš NVSC skelbiamų duomenų, protrūkiai dažniausiai fiksuojami rajonuose įsikūrusiose tiek baldų, tiek siuvimo įmonėse.
Serga 2 proc. darbuotojų
Štai vienos didžiausių baldų gamintojų „Vilniaus baldai“ generalinis direktorius Jonas Krutinis 15min tvirtino, kad beveik 900 darbuotojų turinčioje grupėje šiuo metu sergančių darbuotojų skaičius nesiskiria nuo ankstesnių metų.
„Mūsų įmonės atveju, šiai dienai iki 2 proc. (17 darbuotojų) serga, o kartu su esančiais saviizoliacijoje susidaro iki 5 proc. (43 darbuotojai). Sergamumas mūsų įmonės mastu daugiau mažiau visada toks, kai vyksta gripo epidemija. Užpernai buvo didelė gripo epidemija, tai vienu metu tam tikrą laiką 10 proc. darbuotojų sirgo“, – vardijo J.Krutinis.
Pasak jo, kai suserga 10 proc. darbuotojų vienu metu, įmonei jau tenka perorganizuoti darbą, nes trūksta darbo rankų, kad būtų galima naudotis visais įrengimais.
Tačiau ir 5 proc. susirgusių darbuotojų daro poveikį, nes lėtėja gamyba: pietų pertraukos metu tenka stabdyti gamybos liniją, nes nebeužtenka darbuotojų, kurie visą laiką rotuotųsi ir nepertraukiamai dirbtų.
Kur slypi kurjerių ir pašto silpnybės?
Tarp rizikingų veiklų, kaip matyti iš Statistikos departamento analizės, atsiduria ir kurjeriai bei pašto veikla.
Lietuvos pašto Organizacinio vystymo departamento vadovė Inga Rinkevičienė 15min tvirtino, kad šiuo metu virusu serga 85 Lietuvos pašto darbuotojai. Iš viso įmonėje dirba per 4 tūkst. darbuotojų.
„Lietuvos paštas yra viena tų įmonių, kurios paslaugos gyventojams itin svarbios – teikiame ne tik pašto paslaugas, bet ir socialines, pavyzdžiui, išmokų mokėjimo, todėl pandemijos metu veiklą tęsiame įprastai“, – komentavo ji.
Lietuvos pašto atstovė pridūrė, kad nors įmonė ir pertvarkė paslaugas taip, kad su klientais pavyktų išvengti kontakto arba jis būtų kuo trumpesnis, nuo viruso nėra apsaugotas nė vienas. Pavyzdžiui, pašto siuntos nukreipinėjamos į terminalus, laiškininkai siuntas palieka pašto dėžutėse, supaprastinta siuntų atsiėmimo tvarka paštuose ir iš kurjerių, klientai aptarnaujami lauke ar gyvenamo namo laiptinėje ir pan.
Tuo tarpu siuntų pervežimo bendrovės „Venipak“ rinkodaros vadovę Astą Raudonienę tokia statistika nustebino. Ji 15min tvirtino, kad „Venipak“ protrūkių nėra buvę – fiksuoti tik pavieniai darbuotojų susirgimai, nors įmonei šiuo metu pats darbymetis – dėl uždarytų parduotuvių kurjeriams užsakymų išaugo 80 proc. palyginus su pernai ir 40 proc. daugiau nei per pirmąjį karantiną.
Ji svarstė, kad siuntų pervežimo bendrovių silpnoji vieta galėtų būti siuntų rūšiavimo terminalai, kur vienu metu netoli vienas kito dirba daug žmonių. Kita vertus, ji pridūrė, kad tai šaltos, didelės, gerai ventiliuojamos patalpos.
„Tai galėtų būti viena iš prielaidų. Mums pavyksta išvengti protrūkių, nes mūsų įmonėje yra tik pavieniai užsikrėtimo atvejai iš šeimų“, – komentavo ji.
Prekybininkai į rizikingiausių gretas nepatenka
Statistikos departamento analizė atskleidė, kad prekybininkai tarp pačių rizikingiausių verslų nepatenka: mažmeninės prekybos įmonėse teigiamų testų buvo apie 32 proc.
Tai nustebino D.Razmuvienę, kuri tvirtino, kad prekybos sektoriuje sergančių darbuotojų yra tikrai nemažai.
„Prekyboje yra šimtai sergančių darbuotojų“, – informavo D.Razmuvienė.
Tokią statistiką galėjo lemti ir tai, kad vienuose sektoriuose testuojama daugiau, kituose mažiau. Be to, kai kuriuose sektoriuose daugiau testų atliekama profilaktiškai.
„Jei atlieki 1000 testų, 5 teigiami prapuola, o jei 10 testų atlieki ir randi 8 susirgimus, tai atrodo daug“, – paaiškino NVSC specialistė.
Analizę atlikęs Statistikos departamento specialistai pritarė, kad pasakyti tikslaus kiekvienoje veikloje nustatytų teigiamų testų skaičiaus negalima, nes reikia įvertinti ir besityrusių žmonių kiekį. Tad Statistikos departamentas pateikia paklaidos amplitudę.
„Kiekvienam apskaičiuotam procentui yra priskirtas ir pasikliautinis intervalas, kurį paprastumo dėlei galim vadinti paklaida. Ta paklaida apibūdina neapibrėžtumą, kylantį iš to, kad procentas apskaičiuotas iš mažo įvykių/stebėjimų skaičiaus.
Pavyzdžiui, jei diagnostinis tyrimas buvo atliktas tik vienam asmeniui, priklausančiam inkilų kėlėjų veiklai, ir to tyrimo atsakymas buvo teigiamas, būtų labai nekorektiška sakyti, kad 100% tyrimų buvo teigiamų ir toliau daryti išvadą, kad ta veikla šiuo požiūriu buvo aukščiau už kitas veiklas“, – aiškino Statistikos departamentas.
Likus atidarytiems darželiams, susirgusių daugiau
Statistikos departamento analizė taip pat atskleidė, kad pradinio bei ikimokyklinio ugdymo įstaigoms padaryta išimtis, leidusi joms veikti ir per karantiną, jau atsispindi ir liūdnoje su COVID-19 plitimu susijusioje statistikoje.
Per pastarąjį mėnesį infekcija ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose plito daug sparčiau nei kitur.
Statistikos departamento duomenys apie infekcijos plitimą pagal darbovietės veiklos rūšis rodo, kad tarp ištirtų pradinio ugdymo įstaigų darbuotojų teigiamas COVID-19 testas gruodžio mėnesį buvo nustatytas 46 proc. asmenų.
Naujausiais duomenimis, paskutinę savaitę (gruodžio 14-20 dienomis) buvo testuojami 282 pradinio ugdymo įstaigų darbuotojai ir tarp jų teigiamas COVID-19 testas buvo nustatytas 129 asmenims (pasikliautinis intervalas 41-50 proc.).
Kaip pastebėjo analitikai, šioje veiklos grupėje teigiamų diagnostinių COVID-19 testų procentas į viršų ėmė stiebtis jau nuo spalio pradžios (5 proc.) ir nuosekliai kilo.
Panaši tendencija matyti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kur diagnozuotų teigiamų COVID-19 atvejų kreivė gruodį pasiekė 45 proc. ribą.
Iš gruodžio 14-20 dienomis testuotų 1067 šiose įstaigose dirbančių asmenų, teigiamų testų sulaukė 467 (pasikliautinis intervalas 41-47 proc.). Panašiai tiek atvejų buvo užfiksuota ir per ankstesnę savaitę.
Tuo metu vidurinio ugdymo įstaigose, kur jau lapkritį buvo imta mokytis nuotoliniu būdu, teigiamų tyrimų procentas siekia 40 proc. Ši riba pasiekta gruodžio viduryje.
Mažiau teigiamų COVID-19 atvejų nustatoma ir tarp aukštojo mokslo įstaigų darbuotojų. Paskutinę savaitę, atlikus 1406 testus, teigiami COVID-19 atvejai buvo nustatyti tik 10 proc. asmenų (pasikliautinis intervalas 9-12 proc.). Taip galėjo nutikti dėl to, kad aukštojo mokslo įstaigos irgi jau anksčiau perėjo į nuotolinį mokymą.
Statistikos departamento skelbiami duomenys rodo, kad per paskutinę savaitę apie teigiamą testo rezultatą sužinojo 1414 ligoninėse dirbančių asmenų, bet tai sudaro tik 8 proc. nuo atliktų testų (iš viso jų per savaitę buvo padaryta 18,5 tūkst.).
Daugiau nei vidutiniškai yra testuojama ir stacionarias paslaugas pagyvenusiems bei neįgaliems asmenims teikiančių globos įstaigų darbuotojų.
Paskutinę savaitę šioje veiklos sferoje dirbančių testuotų asmenų teigiamas COVID-19 procentas pasiekė 15 proc. Iš testuotų 2416 asmenų, infekcija buvo nustatyta 351. Tai yra statistiškai reikšmingas augimas nuo dar ankstesnės savaitės.
Beje, Lietuvoje jau atlikta virš 1,5 mln. COVID-19 tyrimų.
Per pastarąsias septynias dienas iš visų atliekamų testų 22,3 proc. atvejų buvo teigiami.
