Komisija sako, kad naujų įgaliojimų reikia, įvertinus galimą kišimąsi į rinkimų procesą.
Visuomenės informavimo įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad LRTK iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.
„Kadangi mes šiais metais turėsime trejus rinkimus ir referendumą, LRTK siūlo tų rinkimų metu turėti saugiklį, jeigu kažkas bandytų kištis į rinkimus ar referendumą, kad būtų galima greitai sureaguot ir sustabdyti tokią informacinę ataką“, – BNS apie pataisas sakė jas inicijavusios LRTK vadovas Mantas Martišius.
Seimo Kultūros komiteto narių registruotomis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis į Lietuvos teisę perkeliama europinė direktyva dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, numatanti vadinamąją greitojo reagavimo procedūrą.
„Praėjusių metų gruodį įsigaliojo nauja audiovizualinė direktyva, kuriai perkelti nacionalinę teisę šalys turi 18 mėnesių. Toje direktyvos nuostatoje yra taip vadinama greitojo reagavimo procedūra. Lietuvos siekis, kai vyksta informacinės atakos, kad būtų galima nacionalinio saugumo klausimu reaguoti maksimaliai greitai“, – pažymėjo M.Martišius.
Šiuo metu programos transliacijos stabdomos teismo sprendimu, o Europoje registruotų kanalų programų stabdymas galimas tik anksčiau per metus fiksavus tris pažeidimus. Pasak M.Martišiaus, procedūros abiem atvejais trunka per ilgai, kad būtų galima operatyviai reaguoti į bandymus daryti poveikį rinkimams.
„Neturinčio europietiško paso kanalo stabdymas yra su teismo sprendimu, bet turi užfiksuoti, išversti, ir po vieno pažeidimo gali sustabdyti transliaciją. Labai sudėtingas procesas, kad būtų galima stabdyti, kai vyksta rinkimai. Rinkimai pasibaigs, o jie savo juodą darbą atliks, ir greit nesureaguosi“, – sakė LRTK vadovas.
„Kelias dar sudėtingesnis, kai rusiškas kanalas veikia su europietišku pasu, kuriam reikia per metus trijų pažeidimų, ir tik tuomet gali imtis priemonių. Kitaip sakant, jei turime rinkimus kovo 3 dieną, ir kažkoks kanalas, turintis europietišką licenciją, bandys kištis, mes turėsim vieną kartą fiksuoti, tada bus antras atvejis, ir tik po trečio karto, kuris gali būti rudenį, tarkime, lapkričio mėnesį, ir tik tuomet imtis sankcijų, taip buvo iki naujos direktyvos įsigaliojimo“, – situaciją aiškino komisijos vadovas.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis taip pat plečiamas draudžiamos skleisti informacijos apibrėžimas.
Šiuo metu visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje raginama prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, taip pat karo kurstymas.
Pataisomis būtų papildoma, kad draudžiama ir informacija, kuria bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.
Pataisų aiškinamajame rašte cituojamas žvalgybos perspėjimas, kad 2019 metų prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimams poveikį gali daryti Rusija.
„Galiojančiuose Lietuvos įstatymuose stebimos ženklios spragos, juose nenumatyta efektyvių priemonių operatyviai kovai su dezinformacijos ar kitos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančios informacijos sklaida viešojoje erdvėje“, – rašoma aiškinamajame rašte.
