VPT specialistų vertinimu, dėl realios konkurencijos nebuvimo reagentų ir diagnostikos priemonių kainos gydymo įstaigoms kai kuriais atvejais išauga 48 proc.
Reagentų ir diagnostikos priemonių viešieji pirkimai sudaro apie 10 proc. visų medicinos srityje vykstančių viešųjų pirkimų – jiems įsigyti Lietuvos gydymo įstaigos kasmet išleidžia vidutiniškai apie 34 mln. eurų.
Geriausiai šiuose pirkimuose sekasi bendrovei „Interlux“ – 2013-2015 m. bendrovė pasirašė laboratorinių reagentų ir diagnostikos priemonių sutarčių, kurių vertė – virš 22 mln. eurų. Bendrovė per šį laikotarpį laimėjo beveik pusę – 46 proc. – Kauno klinikų skelbtų reagentų ir diagnostikos priemonių pirkimų bei 19 proc. analogiškų pirkimų – Santariškių klinikose. Šios dvi gydymo įstaigos nuperka daugiausiai reagentų ir diagnostikos priemonių Lietuvoje – jų sudarytų sutarčių vertė sudaro 38 proc. tokių sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių.
„Pagrindinė priežastis, dėl ko neužtikrinama konkurencija reagentų ir diagnostikos priemonių pirkimuose – prisirišimas prie vieno tiekėjo. Konkretaus gamintojo įranga gali būti naudojama tik su to paties gamintojo reagentais“, – sako VPT direktorė Diana Vilytė.
VPT tyrimas parodė, jog dažnu atveju gydymo įstaigos tyrimų įrangą gauna iš tiekėjų neatlygintinai arba pagal panaudos sutartį, tačiau taip atsiranda priklausomybė nuo tiekėjų. Neatlygintinai ar panaudai suteikta įranga užtikrina, jog gydymo įstaiga pirks būtent su ja tinkamus naudoti reagentus ir medžiagas. Pasibaigus įrangos panaudos sutarčiai, ji automatiškai pratęsiama dėl to, kad įstaiga jau turi nusipirkusi didelį kiekį reagentų, kuriuos turi naudoti toliau.
VPT direktorė D.Vilytė sako, kad išsamiai analizuoti reagentų ir diagnostikos priemonių pirkimus paskatino ir augantis rinkos dalyvių nusiskundimų skaičius dėl konkurencijos nebuvimo gydymo įstaigų pirkimuose. Ji taip pat pabrėžia, jog Europos Komisijos (EK) vertinime pagal iš vieno tiekėjo įvykdomų pirkimų skaičių Lietuva patenka tarp blogiausiai vertinamų ES šalių.
„Įprasta tarptautinė praktika – pirkti tyrimus, o ne priemones jiems atlikti: taip išvengiama nenumatytų papildomų išlaidų, neprisirišama prie konkrečių gamintojų, tiekėjui mokama už atliktus tyrimus.“ Analogišką praktiką taiko ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Tarnyba yra parengusi gerosios praktikos rekomendacijas, kuriose, siekiant racionaliai naudoti lėšas, gydymo įstaigos viešojo pirkimo būdu turėtų įsigyti įrangą ir medicininius tyrimus. Reikalavimus įrangai turėtų atitikti ne mažiau kaip 5 gamintojų įranga. Tyrimų reikalavimuose užtektų nurodyti, kiek ir kokių tyrimų gydymo įstaiga planuoja atlikti – tokiu atveju į tyrimo kainą tiekėjas įtrauktų visas reikalingas jam atlikti medžiagas.
Mūsų duomenimis, 2013–2015 m. reagentų pirkimuose dalyvavo 137 tiekėjai, tad gydymo įstaigos turi galimybių užtikrinti realią, o ne imituojamą konkurenciją reagentų pirkimuose,– D.Vilytė.
„Mūsų duomenimis, 2013–2015 m. reagentų pirkimuose dalyvavo 137 tiekėjai, tad gydymo įstaigos turi galimybių užtikrinti realią, o ne imituojamą konkurenciją reagentų pirkimuose – tai leistų gauti geresnę perkamų prekių kainą ir kokybę“, – sako D.Vilytė.
VPT duomenimis, Lietuvoje toks modelis didžiausioms privačioms klinikinėms laboratorijoms padėjo sutaupyti nuo iki 25 proc. išlaidų.
Europos Komisijos vertinimu, sveikatos priežiūros sektorius laikomas viena labiausiai korupcijos pažeidžiamų sričių dėl didžiulio paslaugų tiekėjų ir gavėjų skaičiaus ir sudėtingos kontrolės. Lietuvoje viešųjų pirkimų skaičius medicinos srityje pernai sudarė 17 proc. visų per metus atliekamų viešųjų pirkimų. Jų vertė – 274 mln. eurų, todėl tai – viena prioritetinių sričių, kurioje VPT siekia sumažinti pažeidimų skaičių ir užtikrinti racionalų valstybės lėšų naudojamą.