Frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna sako, kad draudimas veikti turgavietėms ir parduotuvėms prekybos ir pramogų centruose yra konkurencijos pažeidimas.
Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Andriaus Mazuronio teigimu, maisto prekių parduotuvės dažniausiai prekiauja ir kitomis prekėmis, kuras siūlo specializuotos parduotuvės, pavyzdžiui, buitinė technika, drabužiai, kosmetika.
„Tad įsigaliojus nutarime nustatytiems draudimams galimai buvo apribota konkurencija, nes pagal nutarime nustatytus reikalavimus smulkusis ir vidutinis verslas – mažos prekyvietės ir
kitos specializuotos parduotuvės neturi galimybės ir vienodų sąlygų konkuruoti rinkoje su
dideliais prekybos centrais”, – pranešime sakė A. Mazuronis.
Nuo gruodžio vidurio turgavietėse leidus prekiauti tik maisto produktais, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigė, kad tokie suvaržymai yra diskriminaciniai.
Pasak jos, nėra sąžininga, kai prekybos tinklų parduotuvėse galima prekiauti ne tik maistu, o turgavietėse – tik maistu. Ji tvirtino, kad turgavietėse yra daug mažesnė grėsmė nei parduotuvėse.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra pareiškusi, kad ne pirmo būtinumo prekėmis dabar gali būti prekiaujama, tačiau be tiesioginių kontaktų – įrengus bekontaktį atsiėmimo punktą, internetu ar telefonu užsakytas prekes galima pristatyti į namus ar atsiimti punktuose.
Seimas sausio pradžioje paprašė Vyriausybės mažiau riboti smulkųjį verslą ir laikantis karantino reikalavimų leisti jam atnaujinti veiklą.
Z. Sorokienė BNS yra teigusi, kad į prekyvietes po pirmojo karantino negrįžo apie 15-20 proc. prekeivių.
