Tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė, kad Palangos miesto savivaldybė be jokios konkurencingos procedūros savo įstaigai „Palangos investicijų valdymas“ pavedė perduotame baseine neribotam laikui teikti ne tik nemokamas vaikų bei jaunimo neformaliojo švietimo (mokymo plaukti) paslaugas, bet ir komercines gyventojų poilsio (plaukiojimo baseine, viešosios pirties, renginių) organizavimo paslaugas, sudariusias reikšmingą įstaigos pajamų dalį.
-
Naujutėlio Palangos baseino vadovas tikisi prastų orų: „Aš kaip netipinis palangiškis“
-
Palangiškiai prie baseino surengė akciją „Palangos baseino neatiduosime”
-
1650 parašų dėl baseino surinkę palangiškiai kreipėsi į prokurorus
-
Š.Keserauskas: sprendimas dėl Palangos baseino bus priimtas išgirdus argumentus
Kaip rašoma tarnybos pranešime, „Palangos investicijų valdymui“ nereikėjo savo lėšomis pastatyti baseino – tai buvo padaryta valstybės investicijų programos ir Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Vis dėlto vien faktas, kad baseinas buvo pastatytas investuojant ir dalį savivaldybės lėšų, nereiškia, jog viešąsias paslaugas galima pavesti teikti savivaldybės įstaigai be konkurencingos procedūros.
Konkurencijos tarybos požiūriu, geriausia priemonė surasti efektyviausią būdą valdyti viešosiomis lėšomis sukurtą turtą yra skaidri konkurencinga procedūra.
Konkurencijos taryba konstatavo, kad savivaldybė, prieš pavesdama paslaugas teikti savo įstaigai, turėjo organizuoti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą, kurios metu būtų įvertinusi, ar yra kitų ūkio subjektų, potencialiai galinčių teikti paslaugas nustatytomis sąlygomis.
Tokią savivaldybėms tenkančią pareigą yra pabrėžęs tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Konstitucinis Teismas.
Įvertinusi visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad Palangos miesto savivaldybė, be konkurencingos procedūros suteikusi teisę savo įstaigai teikti paslaugas, įskaitant ir komercines, pažeidė Konkurencijos įstatymą – privilegijavo savo įstaigą jos konkurentų atžvilgiu, o pastaruosius diskriminavo. Būtent dėl tokių savivaldybės sprendimų ūkio subjektams rinkoje galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų.
Konkurencijos taryba įpareigojo Palangos miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutarimo paskelbimo dienos panaikinti sprendimus ar pakeisti juos taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymui, ir organizuoti konkurencingą procedūrą baseino valdymo operatoriui parinkti. Kartu nuspręsta baudos savivaldybei neskirti.
Tyrimą dėl 2019 metais atidaryto naujo Palangos baseino taryba pradėjo tais pačiais metais gavusi Vilniaus sporto mokyklos „Nemunas“ skundą, kad verslui nebuvo sudarytos sąlygos pretenduoti į baseino valdymą.
Palangos meras Konkurencijos tarybą kaltina verslo interesų gynimu
Kurorto meras Šarūnas Vaitkus, komentuodamas sprendimą, teigė, kad jis iš tikro reiškia baseino perleidimą privačiam verslui. Taip yra nutikę kituose miestuose. Jis priminė, kad iš verslo iniciatyvos statyti baseiną taip ir nebuvo.
„Šios dienos Konkurencijos tarybos sprendimas tik patvirtina – deja, ši valstybės institucija, išlaikoma iš visų Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšų, gina ne valstybės ir savivaldos, o privataus verslo interesus.
Privataus verslo, kuris į tokius viešųjų paslaugų objektus neinvestavo nė cento, bet užtat jau dabar bando skaičiuoti būsimus pelnus ar net viršpelnius. Kodėl nė viena valstybės teisėsaugos institucija netiria mūsų atskleistų faktų, kaip už milijonus pastatytas turtas nemokamai atiduodamas praktiškai į vienas ir tas pačias privataus verslo rankas, o savivaldybės dar priverstos pirkti vaikų mokymo plaukti paslaugas? Turtas atiduodamas veltui ir dar primokama“, – teigė meras.
Š.Vaitkus sako, kad šis nutarimas bus skundžiamas teismui.
„Mes rankų nenuleisime ir Konkurencijos tarybos sprendimą apskųsime teismui. (...) Viliuosi ir tikiu, kad teisingumas bus mūsų žmonių pusėje, kad gyventojų nuomonė ir balsas vis dėlto bus išgirsti“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienį rašė Š.Vaitkus.
