Už 10 metų trukusį draudžiamą susitarimą Konkurencijos taryba skyrė 58 255 200 litų baudą „Maxima LT“ ir 15 284 800 litų baudą UAB „Mantinga“.
Susitarimas truko dešimt metų
Konkurencijos tarybos vertinimu, „Maxima LT“ ir UAB „Mantinga“ tiekimo sutarčių nuostatos, šių įmonių darbuotojų tarpusavio susirašinėjimas bei kitos nustatytos faktinės aplinkybės liudija ilgalaikius, nuoseklius ir kryptingus bendrovių veiksmus užtikrinant, kad mažmeninės kainos (dar vadinamos „lentynos“ kainomis) „Maxima LT“ parduotuvėse nebūtų mažesnės nei minėtos „bazinės“ kainos.
Konkurencijos taryba tyrimo metu surinko pakankamai įrodymų, kad „Maxima LT“ ir bendrovės „Mantinga“ suderintus sprendimus dėl „lentynos“ kainų lėmė ne konkurencinė aplinka rinkoje, o įmonių siekis užsitikrinti ir išlaikyti didesnę pelno maržą vartotojų sąskaita.
„Bendrovės tyrimo metu tikino, kad savo veikloje stengiasi siūlyti palankiausias kainas vartotojams. Tačiau šio Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatėme, kad realybėje dvi vartotojams gerai žinomos įmonės norėjo „išlaikyti pakeltas kainas“, „sustabdyti akcijas“, „pakelti lentynos kainas“. Gamintojo ir prekybos tinklo susitarimas padėjo beveik dešimtmetį išlaikyti aukštesnes prekių kainas vartotojų, t.y. mūsų visų, nenaudai“, – sako Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas.
Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatėme, kad realybėje dvi vartotojams gerai žinomos įmonės norėjo „išlaikyti pakeltas kainas“, „sustabdyti akcijas“, „pakelti lentynos kainas“, – sako Šarūnas Keserauskas.
Tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai taip pat nagrinėjo ir kitų mažmeninės prekybos įmonių veiksmų atitikimą konkurencijos teisei.
Kitų tinklų dalyvavimo nenustatė
Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Mantinga“ ir „Maxima LT“ sudarytas susitarimas dėl minimalių mažmeninių kainų galėjo daryti įtaką UAB „Mantinga“ produkcijos kainoms visose mažmeninės prekybos maisto produktais įmonėse.
Konkurencijos tarybos tyrėjai surinko duomenų, kad „Maxima LT“ ir UAB „Mantinga“ buvo suinteresuotos kitų mažmeninės prekybos tinklų prisijungimu prie susitarimo, tačiau tyrimo metu surinktų įrodymų nepakako nustatyti UAB „Prisma LT“, UAB „Palink“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „RIMI Lietuva“ dalyvavimą draudžiamuose susitarimuose.
Konkurencijos taryba šį tyrimą pradėjo 2010 m. rugsėjo 21 d. įtarusi, kad ūkio subjektai, užsiimantys maisto gaminių gamyba ir pardavimu, galėjo tarpusavyje derinti šių gaminių kainas.
Papildyta 14.00 val. „Maxima LT“ svarsto galimybę sprendimą skųsti teismui
„Maxima LT“, reaguodama į Konkurencijos tarybos sprendimą, išplatino generalinio direktoriaus Žydrūno Valkerio komentarą.
„Gerbiame ir vertiname Konkurencijos tarybos atliekamą darbą. Vis tik Konkurencijos tarybos nutarimas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo ir priimtas sprendimas skirti įmonei baudą, mums yra netikėtas ir nesuprantamas.
Viso tyrimo metu mes teikėme Konkurencijos tarybai informaciją ir dokumentus, kurie, mūsų nuomone, pakankamai pagrindė tai, kad jokio sąžiningos konkurencijos taisyklių pažeidimo nebuvo.
Viso tyrimo metu mes teikėme Konkurencijos tarybai informaciją ir dokumentus, kurie, mūsų nuomone, pakankamai pagrindė tai, kad jokio sąžiningos konkurencijos taisyklių pažeidimo nebuvo.
„Maxima LT“ su šaldytos tešlos gaminių gamintoja „Mantinga“ sąmoningai niekada nederino tiekiamų produktų kainų pirkėjams. „Mantingos“ ir kitų tiekėjų tiekiamais gaminiais prekiaujame tokiomis kainomis, kurias nustatome atsižvelgę į objektyvius veiksnius – kainų tendencijas visoje rinkoje, konkurencinę aplinką, gaminių paklausą. Visuomet laikėmės ir laikomės šios pozicijos.
Esame tikri, kad vykdydama veiklą „Maxima LT“ Konkurencijos įstatymo nuostatų nepažeidė ir savo pirkėjams žalos nepadarė. Tai argumentuodami Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu mes pateikėme nepriklausomų ekspertų atliktus išsamius ekonominius skaičiavimus, kurie įrodo, kad laikotarpiu, kuriuo mūsų įmonė kaltinama susitarimu su „Mantinga“ dėl mažmeninių kainų fiksavimo, „Maxima LT“ pardavinėjo „Mantinga“ produktus itin žemomis kainomis, o bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šios kainos daugeliu atveju nebuvo didesnės, nei mūsų konkurentų. Taigi, draudžiamas susitarimas, kuriuo esame kaltinami, nelėmė didesnių kainų vartotojams.
Šiuo metu analizuojame Konkurencijos tarybos nutarimą ir svarstysime galimybę jį skųsti teismui, – teigia Ž.Valkeris.
Mūsų bendrovė visuomet dėjo ir deda pastangas, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Esame už sąžiningą konkurenciją ir su visais savo tiekėjais puoselėjame dalykinius santykius. Formuodami tinklo kainodarą, visuomet ieškome galimybių, kaip savo klientams pasiūlyti geriausią prekių kainą.
Jau daugiau nei dvi dešimtis metų esame sėkmingai veikiantis prekybos tinklas, kuriame kasdien apsiperka daugiau nei pusė milijono klientų. Vadinasi, klientai mūsų pastangas pastebi ir vertina. Tad ir ateityje prioritetinį dėmesį skirsime klientų poreikių patenkinimui ir gerų kainų užtikrinimui.
Šiuo metu analizuojame Konkurencijos tarybos nutarimą ir svarstysime galimybę jį skųsti teismui“, – teigia Ž.Valkeris.
Papildyta 15.35 val. „Mantinga“ Konkurencijos tarybą skųs teismui
„Mantingos“ generalinis direktorius Kęstutis Svitojus pareiškė, kad bendrovė Konkurencijos tarybos tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo su pareigūnais, todėl priimtas spendimas yra netikėtas ir nesuprantamas.
Manome, kad Konkurencijos tarybos argumentai nėra nuoseklūs ir pakankami, kad būtų galima konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimo faktą, juolab žalą vartotojams, – teigia D.Švirinas.
„UAB „Mantinga“ nuomone, priimtas Konkurencijos Tarybos sprendimas yra visiškai nepagrįstas, todėl bus skundžiamas teismui“, pranešime cituojamas K.Svitojus.
Advokatų kontoros „Borenius“ advokatas Daivis Švirinas, atstovavęs „Mantingai“ šioje byloje, mano, Kad Konkurencijos taryba sprendimą priėmė neatsižvelgusi į daug svarbių aplinkybių.
„Mūsų įsitikinimu, Konkurencijos taryba, įrodinėdama pažeidimą, rėmėsi įrodymais, kurie tiek pavieniui, tiek vertinant šių įrodymų visumą visiškai neleidžia teigti, kad draudžiamas susitarimas tarp „Maxima LT“ ir „Mantingos“, už kurį galėjo būti skirta rekordinė bauda, egzistavo ir juolab net 10 metų.
Be to, Konkurencijos tarybos atlikta ekonominė situacijos analizė, kuri turėjo ypatingą svarbą šiame tyrime, tiek mūsų, tiek ekonomikos ekspertų vertinimu, buvo neišsami ir neobjektyvi. Todėl manome, kad Konkurencijos tarybos argumentai nėra nuoseklūs ir pakankami, kad būtų galima konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimo faktą, juolab žalą vartotojams. Gerbiame Konkurencijos tarybą už jos atliktą didelį darbą, tačiau manome, kad Konkurencijos taryba neatsižvelgė į daug svarbių aplinkybių ir jų nevertindama, mechaniškai skyrė įmonėms maksimalią baudą“, – teigia D.Švirinas.
