2016 metų liepos 7 dieną pradėtas tyrimas, ar Lietuvos pašto kainodara neriboja konkurencijos rinkoje. 2015 metų spalį dėl to į tarybą kreipėsi Pasiuntinių paslaugų teikėjų asociacija.
Lietuvos paštas nuo 2016 metų pradžios savo verslo klientams pradėjo taikyti naują kainodarą, pagal kurią siuntimo paslaugų kaina priklausė nuo išsiųstų siuntų skaičiaus bei vietos, kur pristatoma siunta. Įsigaliojus naujiems tarifams, spaudimo rinkoje neatlaikė ir bankrutavo antra didžiausia šalyje siuntų bendrovė „Greitasis kurjeris“.
Taryba nurodo, kad norėdami teikti pašto paslaugas ir pristatyti korespondencijos siuntas visoje Lietuvos teritorijoje, kiti pašto paslaugos teikėjai privalo naudotis Lietuvos pašto valdomu pašto tinklu, kadangi nė vienas iš jų neturi visą šalies teritoriją apimančio pašto tinklo. Už naudojimąsi šiuo tinklu Lietuvos paštas ima atitinkamą mokestį, kuris galėjo būti vienašališkai pakeistas pranešus prieš 30 dienų.
Siekdamas pašalinti galimas konkurencijos problemas, Lietuvos paštas pasiūlė prisiimti įsipareigojimus anksčiau informuoti kitus pašto paslaugos teikėjus apie kainodaros pokyčius ir neapsunkinti konkurentų veikimo rinkoje. Bendrovė, be kita ko, įsipareigojo apie naujus paslaugų tarifus pranešti savo tinklalapyje ne vėliau nei prieš 3 mėnesius iki jų įsigaliojimo.
Lietuvos paštas prisiimtų įsipareigojimų turės laikytis 5 metus. Konkurencijos taryba teigia, kad už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
