Tinklas buvo įtariamas tuo, jog iš kai kurių savo tiekėjų reikalavo prekes pristatyti tik konkrečios, jos nurodytos užsienio įmonės „Container Centralen“ pakuotėse, pranešė Konkurencijos taryba. Anot jos, „Rimi“ pašalino neaiškumus dėl šių reikalavimų – ne visi tiekėjai vienodai suprato jos keliamus reikalavimus, be to, tyrimo metu nenustatyta tokio reikalavimo taikymo atvejų.
„Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Konkurencijos taryba tyrimą nutraukė“, – teigiama tarybos pranešime.
Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo pernai rugsėjį. Apklausus jos maisto produktų tiekėjus buvo nustatyta, jog „Rimi“ keliami reikalavimai pakuotėms buvo suprati nevienodai – kai kurie maisto prekių tiekėjai nurodė, jog, jų manymu, iš jų buvo reikalauta naudoti „Container Centralen“ pakuotes, tuo tarpu „Rimi“ patikino, jog to nereikalauja – užtenka, kad jos atitiktų „Rimi“ nustatytus standartus.
Anot tarybos, tyrimo metu „Rimi“, siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl taikomų reikalavimų, informavo tiekėjus, jog ji neriboja tiekėjų teisės spręsti, iš kokių įmonių įsigyti pakuotes.
Be to, nustatyta, kad „Rimi“ bendrosios pajamos paskutiniais finansiniais metais siekė daugiau kaip 400 mln. litų.
Konkurencijos taryba tyrimą dėl „Rimi“ veiksmų pradėjo, atlikusi apklausą dėl Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo. Įstatymo tikslas – riboti didelių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galią ir užtikrinti tiekėjų ir mažmeninės prekybos įmonių interesus.
Vertindama 2010 metais įsigaliojusį įstatymą, Konkurencijos taryba pernai birželį skyrė 360 tūkst. litų baudą kitam tinklui „Iki“, nes įmonė sutartyse su tiekėjais numatydavo, kad akcijų metu tokias pat prekės tiekėjai kitiems tinklams gali tiekti tik didesne kaina.
Šiuo metu Lietuvoje mažmeninės prekybos įmonių, turinčių didelę rinkos galią, kriterijus atitinka keturi mažmeninės prekybos tinklai – „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfa“.
„Rimi Lietuva“ valdo 38 prekybos centrus visoje Lietuvoje: 22 „Rimi“ ir 16 „Rimi Hypermarket“.
„Rimi Lietuva“ pardavimų pajamos per devynis 2012 metų mėnesius siekė 158 mln. eurų (545,5 mln. litų) – 1,7 proc. daugiau nei per atitinkamą 2011-ųjų laikotarpį.
