Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija ir Lietuvos energijos gamintojų asociacija Konkurencijos tarybai ir kitoms valstybės institucijoms pateikė savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimą, pakeitimo projekto.
Savo atsakyme minėtoms asociacijoms Konkurencijos taryba pabrėžė, kad parama tam tikrai veiklai skatinti turėtų būti teikiama tokiu būdu, kuris keltų kiek įmanoma mažesnę konkurencijos sąlygų iškraipymo grėsmę, ir nurodė, kad skatinamųjų tarifų taikymas, Konkurencijos tarybos nuomone, konkurenciją iškraipo labiau nei parama investicijoms.
Konkurencijos taryba pažymi, kad atsakydama minėtoms asociacijoms pateikė savo nuomonę dėl jų išdėstytų pastabų, tačiau nevertino skatinamųjų tarifų atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms, kaip ir jokio konkretaus atvejo dėl galimo konkurencijos pažeidimo teikiant paramą skatinamųjų tarifų forma.
Skelbta, kad parama „Senukams“ pažeidžia konkurenciją elektros rinkoje
Ketvirtadienį buvo paskelbta informacija, kad Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos vertinimu, skatinamųjų tarifų taikymas elektros rinkoje yra konkurenciją iškraipanti priemonė ir neskatina tokiais tarifais besinaudojančių gamintojų rūpintis vykdomos veiklos efektyvumu.
Taryba atsakė į Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) kreipimąsi dėl Energetikos ministerijos siūlymo atverti galimybę naujas biokuro kogeneracines remti per elektros energijos skatinamuosius tarifus, tam panaudojant viešuosiuos interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo lėšas.
Konkurencijos taryba pritarė nuomonei, kad atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai skatinimas, jei jis yra būtinas, turėtų būti vykdomas per paramą investicijoms, užtikrinant nediskriminacines sąlygas į ją pretenduoti.
„Konkurencijos taryba ne tik patvirtino asociacijos nuogąstavimus dėl ministerijos siūlymų, bet ir atskleidė papildomų grėsmių“, – teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Konkurencijos tarybos žiniomis, skatinimas per fiksuotą tarifą nėra suderintas ES teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tuo atveju, jei Europos Komisija įvertintų šią paramos priemonę ir pripažintų ją neteisėta ir su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba, Lietuva turėtų išieškoti tokią pagalbą iš jos gavėjų su palūkanomis.
LŠTA atkreipė dėmesį, kad Energetikos ministerijos siūlymas atverti galimybę naujas biokuro kogeneracines jėgaines remti VIAP fondo lėšomis proteguoja „Senukų“ grupę. Jai priklauso trys iš penkių įmonių, kurios 2013 m. birželio 20 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) aukcione gavo skatinamąsias elektros energijos supirkimo kvotas – 33,5 ct/kWh privalomą elektros energijos supirkimo tarifą.
LŠTA atkreipė dėmesį, kad Energetikos ministerijos siūlymas atverti galimybę naujas biokuro kogeneracines jėgaines remti VIAP fondo lėšomis proteguoja „Senukų“ grupę.
Šiuo metu VKEKK, atsižvelgdama į dabartinius jėgainių statybos ir eksploatavimo kaštus, savo tinklalapyje skelbia 26 ct/kWh galimo supirkimo tarifo ribą.
Konkurencijos tarybos vertinimu, skatinimo kvotų skyrimas pagal anksčiau vykusių aukcionų rezultatus gali neatitikti per tą laikotarpį pasikeitusių sąlygų rinkoje.
„Atsiradus naujai skatinimo kvotai tikslinga ne paskirstyti ją jau įvykusių aukcionų laimėtojams ar sustabdytų aukcionų dalyviams, o organizuoti naują aukcioną“, – sakoma Konkurencijos tarybos atsakyme.
LŠTA asociacijos skaičiavimu, Energetikos ministerijos siūlomi teisės aktų pakeitimai elektros energijos vartotojams per 12 metų papildomai kainuotų 180 mln. litų.