Įvertinusi jų tiekėjams taikomas baudas, taryba siūlo papildyti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą ir numatyti, kad prekybininkai iš tiekėjų negalėtų reikalauti pristatyti prekes, jeigu dėl jų kiekio ar termino nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
Maisto prekių ir gėrimų tiekėjai dar 2018–2019 metais tarybai kėlė klausimą dėl galimai neproporcingų ir nepagrįstų baudų, kurias jiems skiria prekybos tinklai už sutarčių pažeidimus, nepriklausančius nuo tiekėjų valios.
Tarybos ekspertai, išanalizavę penkių prekybos tinklų ir 261 tiekėjo informaciją, nustatė, kad paprastai sutartyse numatyta pareiga pristatyti prekes, bet jų kiekis nėra derinamas. Tiekėjai tikslų kiekį sužino tik gavę užsakymą, kuris atsiunčiamas likus kelioms dienoms ar net tą pačią dieną iki jo įvykdymo, o tokių terminų neretai nepakanka prekėms pristatyti.
Iš apklaustų tiekėjų 66 proc. nurodė turėję mokėti prekybininkams baudas.
Konkurencijos taryba mano, kad jei šalys susitartų tiek dėl tikslaus prekių kiekio, tiek dėl užsakymų termino, nepagrįstų baudų klausimas būtų išspręstas.
Šiuo metu Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriuo siekiama perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje nuostatas ir papildyti įstatymą naujais draudžiamais nesąžiningos prekybos praktikos veiksmais. Tarybos teigimu, Seimas turėtų įvertinti siūlomą draudimą ir atlikti pakeitimus.
