„Mantingos“ atstovai kol kas apsiribojo lakonišku pareiškimu, kad nesutinka su Konkurencijos tarybos pozicija. Penktadienį bendrovės atstovė 15min.lt teigė, kad šiuo metu sprendimas analizuojamas, todėl papildomų komentarų suteikta nebus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Konkurencijos taryba „Maxima LT“ nubaudė 58 mln. litų, o „Mantingą“ – 15 mln. litų bauda
Tuo tarpu bendrovei atstovaujantis advokatų kontoros „Borenius“ advokatas Daivis Švirinas 15min.lt teigė, kad baudos dydis yra neadekvatus ir tokiais užmojais valstybė gali greitai sunaikinti didžiausias šalies bendroves.
Nepakeliama našta
Tai ypatingai didelė bauda, kuri beveik siekia įstatyme leidžiamą maksimumą. Įmonei tai gali būti ypatingai sunki, o gal net nepakeliama našta, – kalbėjo D.Švirinas.
„Prieš porą metų pasikeitė baudų skaičiavimo tvarka. Nuo 2012 m. baudos tapo gerokai didesnės. Toks baudos dydis nulemtas ne Konkurencijos tarybos noro kuo skaudžiau bausti įmones. Jie tiesiog remiasi patvirtintomis baudų skaičiavimo taisyklėmis ir, tiesą sakant, ne visada turi laisvės baudų dydžius keisti.
„Mantingos“ atveju bauda sudaro 10 proc. nuo metinės bendrovės apyvartos. Tai ypatingai didelė bauda, kuri beveik siekia įstatyme leidžiamą maksimumą. Įmonei tai gali būti ypatingai sunki, o gal net nepakeliama našta“, – minėjo advokatas.
Praėjusiais metais „Maxima LT“ grynasis pelnas siekė 171 mln. litų. Tai sudarė 3,40 proc. nuo įmonės gautų pajamų, kurios 2013 m. siekė 5,04 mlrd. litų, skaičiuojant be PVM. Kitaip tariant Konkurencijos taryba vienai bendrovei skyrė kiek didesnę nei 1 proc. baudą nuo metinės apyvartos, o kitą įpareigojo sumokėti dešimtadalį metinių pajamų.
UAB „Mantinga“ produkciją eksportuoja į 30 užsienio valstybių, daugiausia į Skandinaviją, Baltijos šalis, NVS, JAV, Lenkiją, Didžiąją Britaniją. Didžiają dalį bendrovės pajamų sudaro pardavimai užsienyje. Įmonėje dirba apie 800 darbuotojų. Ši bendrovė yra vienas didžiausių darbdavių Marijampolėje.
Rekordas priklauso „Gazprom“
Didžiausia istorijoje 123 mln. litų bauda šių metų vasarą buvo skirta Rusijos dujų milžinei „Gazprom“.
Kaip 15min.lt sakė Konkurencijos tarybos atstovė Viktorija Urbonavičiūtė, šios baudos nėra rekordinės. Didžiausia istorijoje 123 mln. litų bauda šių metų vasarą buvo skirta Rusijos dujų milžinei „Gazprom“.
Bauda Rusijos bendrovei skirta už tai, kad ši pažeidė dar 2004 m. susitarimą su Konkurencijos taryba. Ši tuo metu leido „Gazprom“ įsigyti AB „Lietuvos dujos“ akcijų su sąlyga, kad „Gazprom“ nesudarys kliūčių Lietuvos pirkėjams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų.
2012 m. pabaigoje 57 mln. litų bauda buvo skirta trims bankams ir saugos tarnybai „G4S Lietuva“ už nesąžiningus susitarimus inkasavimo paslaugų rinkoje.
Visus šiuos Konkurencijos tarybos sprendimus įmonės skundė teismams. Procesai nėra baigti.
Nesupranta, už ką nubaudė
Žalos teorija, kuria bando remtis Konkurencijos taryba, yra dėstoma ir įrodinėjama ydingai, – minėjo advokatas.
Taip pat elgsis ir bendrovės „Maxima LT“ bei „Mantinga“. Advokato D.Švirino teigimu, įmonės akivaizdžiai nesutinka su Konkurencijos tarybos pozicija, todėl labai tikėtina, kad sprendimas bus skundžiamas teismui.
„Konkurencijos taryba teigia, kad buvo padaryta žala vartotojams. Mes esame įsitikinę, kad žalos vartotojams, kaip ir pažeidimo, nebuvo visai. Mes manome, kad pažeidimas tikrai nėra įrodytas. Tai ne tik mūsų, bet ir tarptautinių ekonomikos ekspertų nuomonė.
Jie labai smarkiai kritikuoja Konkurencijos tarybos darbą. Ypatingai ekonominės analizės prasme. Į ekspertų, kurie pripažinti Europos ir pasaulio mastu, kurie atstovauja didelėms tarptautinėms kompanijoms konkurencijos klausimuose, nuomonę vertėtų įsiklausyti. Žalos teorija, kuria bando remtis Konkurencijos taryba, yra dėstoma ir įrodinėjama ydingai“, – kalbėjo teisininkas.
Valstybei ne nauda, o nuostoliai
Jis taip pat siūlė įvertinti ekonominę tokio sprendimo naudą valstybei. „Turime suprasti, kad kai įmonei skiriama nepakeliama finansinė našta, tai nėra gerai ir valstybės ūkiui. Kai didelės įmonės, rinkos lyderio veikla paralyžiuojama, kyla klausimai dėl darbuotojų ateities, valstybės gaunamų mokesčių, plėtros galimybių ir kitų“, – kalbėjo D.Švirinas.
