Tuo tarpu Valstybės tarnybos departamentas argumentuoja, kad sprendimas atsisakyti vieno etapo priimtas pagrįstai, o konkursas buvo skaidrus.
Kaip yra skelbusi ministerija, Singapūras yra tarp prioritetinių Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų, eksporto ir bendradarbiavimo inovacijų srityje rinkų. 2021 m. tarp 208 Lietuvos prekybos partnerių pagal prekybos apyvartą miestas-valstybė užėmė 29 vietą.
2021 m. prekybos apyvarta tarp šalių siekė 266 mln. eurų, o lietuviškos kilmės prekių eksportas augo apie 350 proc. ir pasiekė 255 mln. eurų. Tiesioginės Singapūro investicijos Lietuvoje siekia 28,2 mln. eurų – pagal šį rodiklį Singapūras užima 33 vietą.
Atsižvelgiant į tai spalio viduryje ministerija paskelbė komercijos atašė, kuris rūpintųsi Lietuvos ekonominių interesų atstovavimu Singapūre, konkursą.
Iš viso paraiškas dalyvauti konkurse pateikė 63 pretendentai.
Kaip pasakojo vienas iš atrankos dalyvių Dominykas Dimavičius, buvo numatyta, kad vyks trys etapai – specializuotas testas kompetencijoms įvertinti, bendrųjų gebėjimų testas ir interviu.
Pirmajame etape surinkę ne mažiau kaip 6 balus, pretendentai turėjo dalyvauti antrajame etape, kuriam buvo suplanuotas bendrųjų kompetencijų testas.
„Pirmojo etapo klausimai buvo susiję su Singapūru, Lietuvos ekonominiais dalykais, prekyba, eksportu, importu. Konkursui nuoširdžiai ruošiausi, stengiausi, bet galiausiai šie balai nebuvo įskaičiuojami į galutinį rezultatą“, – 15min pasakojo D.Dimavičius.
Po šio etapo konkurso dalyviai turėjo laikyti bendrųjų gebėjimų testą, tačiau vietoje to jie sulaukė žinios, kad šis etapas – atšaukiamas, liko įveikti paskutinį žingsnį – interviu.
„Čia jau buvo keista. Niekas iš komisijos net neklausė, ar norime atsisakyti antrojo etapo. Interviu vyko kaip kokiame teisme – jame užduodami klausimai, bet pats negali nieko klausti. Aš buvau tam nusiteikęs, man sakė, kad taip būna ir čia nieko nepadarysi“, – pasakojo D.Dimavičius.
Gruodžio pradžioje buvo paskelbti konkurso rezultatai. Konkurso dalyviams buvo pranešta, kad atranką laimėjo dabartinis Lietuvos komercijos atašė Izraelyje Arūnas Karlonas. Laimėjęs kandidatas anksčiau atstovavo Lietuvos ekonominiams interesams Kinijoje, Korėjoje, Vietname ir Mongolijoje. Tuo metu D.Dimavičius, kaip pats pasakojo, atrankoje liko „už brūkšnio“ – t. y. užėmė antrą vietą.
„Konkursas buvo keistas, dėl to man ir sukėlė įtarimų, kad ši vieta buvo kažkam numatyta. Labai gaila, kad buvo sugaištas laikas, tam ruošiausi, stengiausi, norėjau gerai pasirodyti. Noras dalyvauti panašiuose konkursuose ateityje yra dingęs“, – nurodė jis ir pridūrė, kad paaiškėjus laimėtojui nusiuntė oficialų skundą Valstybės tarnybos departamentui (VTD) ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Konkurso tvarka papiktino ir kitą dalyvį, patekusį į finalinį atrankos etapą. Jis su 15min sutiko kalbėti anonimiškai.
„Prieš finalinį etapą man įstrigo viena pavardė – A.Karlono – kuris dabar yra komercijos atašė Izraelyje. Sužinojau, kad baigiasi jo kadencija ir artimiausiu metu nebus jokio konkurso į panašias pareigas. Mano spėlionės pasitvirtino – po interviu jis buvo paskelbtas laimėtoju. Kadangi bendrųjų gebėjimų testas yra sunkus, jo metu tikrinami loginiai gebėjimai, yra galimybė jo neišlaikyti. Tam, kad nerizikuotų, galbūt nusprendė tiesiog jo nedaryti“, – svarstė pašnekovas.
Apie tai, kad yra pasipiktinęs tuo, kaip konkursas vyko, jis sakė informavęs ir komisiją.
„Pasakiau, kad viskas vyko dėl akių ir pateikiau skundą, kuriame prašiau pateikti interviu įrašus, kas ten vyko“, – nurodė jis.
VTD: pirmą testą išlaikė nedaug dalyvių
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nebuvo linkusi komentuoti konkurso rezultatų. Komentare 15min ji nurodė, kad nuo 2019 metų visus valstybės tarnautojus centralizuotai atrenka VTD, o darbuotojų atrankas vykdo departamento sudarytos atrankos komisijos.
„Kaip ir kituose VTD skelbiamuose konkursuose, taip ir visuose Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konkursuose gali dalyvauti visi kandidatai, atitinkantys keliamus reikalavimus“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad dėl išsamesnės informacijos reikėtų kreiptis į VTD.
Tuo metu VTD komentavo, kad antrojo atrankos etapo nuspręsta neorganizuoti, nes pirmąjį – specializuotą testą – išlaikė nedaug kandidatų.
Kaip teigiama atsakyme į skundą D.Dimavičiui, kurį matė 15min, pirmojo etapo testą išlaikė tik 11 iš 43 prisijungusių dalyvauti konkurse pretendentų, kurie ir perėjo į kitą etapą. Vėliau 1 pretendentė atsisakė dalyvauti kitame vertinimo etape, taigi galutinėje konkurso stadijoje liko 10 kandidatų.
Paklausus, kodėl pirmojo etapo rezultatai nebuvo įskaičiuojami į bendrą pretendentų rezultatą, o viską nulėmė pasirodymas interviu, VTD nurodė, kad tokiuose konkursuose pirmame etape taikomo testo tikslas yra atrinkti pretendentus į antrąjį konkurso etapą, t. y. interviu.
Interviu dalyvavo tik tie pretendentai, kurie išlaikė pirmąjį etapą – t. y. testą, nurodė VTD. Departamentas sakė negalįs atsakyti į klausimą, kiek balų surinko konkurso laimėtojas.
„Pagal Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, pretendentų duomenys nėra skelbiami. Jei jūsų minimas asmuo dar nėra priimtas į pareigas, tai jis taip pat šiuo metu yra pretendentas, tad jam galioja aprašo nuostata dėl duomenų neskelbimo“, – nurodė departamentas.
Paklausus, kaip atsakytų į konkurso dalyvių svarstymus, kad atranka galimai nebuvo skaidri, VTD komentare nurodė neturintis pagrindo abejoti komisijos narių objektyvumu.
„Teisės aktuose nustatyta aiški komisijos narių vertinimo diskrecija įvertinti pretendentų kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas ir atitinkamai paskirti balą skalėje nuo 1 iki 10. Valstybės tarnybos departamentas neturi pagrindo abejoti šios konkurso komisijos narių objektyvumu ar įtarti šališkumą arba įgaliojimų viršijimą pretendentų atžvilgiu“, – tikino departamentas.
Konkurso komisiją sudarė VTD, Užsienio reikalų ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos ambasados Singapūre atstovai.
Atsakyme į D.Dimavičiaus skundą departamentas taip pat nurodė, kad peržiūrėjus interviu garso ir vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad visiems kandidatams buvo užduodami vienodi klausimai, „susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti“.
Konkursą laimėjęs A.Karlonas į 15min klausimus atsakė trumpai.
„Dalyvavau konkurse kaip ir kelios dešimtys kitų kandidatų. Komercijos atašė Singapūre pozicija nebuvo „užrezervuota“ man“, – nurodė jis.
Jis neatsakė į klausimus, kiek balų surinko konkurse bei ko jo buvo klausiama per interviu.
„Į šiuos klausimus jums gali atsakyti į redakciją besikreipusieji keli žmonės, kurie girdėjo visų reitinguotų dalyvių balus ir girdėjo tuos pačius kiekvienam pretendentui klausimus“, – nurodė jis.
Senoje Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtoje A.Karlono biografijoje rašoma, kad Vytauto Didžiojo universitete jis yra įgijęs viešojo administravimo bakalauro bei magistro laipsnius. Be to, savo „LinkedIn“ paskyroje jis nurodo, kad yra įgijęs vadybos ir ekonomikos magistro laipsnį ISM universitete. 2010–2015 m. jis vadovavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai, yra dirbęs Kauno rajono savivaldybės taryboje.
Naujasis Lietuvos komercijos atašė Singapūre, pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, turėtų pradėti darbą 2023 m. liepą.