Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau kaip 170 socialinių įmonių, jose šiuo metu dirba apie 7 tūkst. neįgaliųjų. „Negalią turintys asmenys ypač dažnai susiduria su sveikatos iššūkiais, todėl jiems koronaviruso keliama grėsmė yra ypatingai pavojinga. Neįgaliesiems ir įprastomis sąlygomis tenka kur kas daugiau nedarbingumo atvejų, o karantino metu šis skirtumas pradeda dar labiau ryškėti“, – sako Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas Gediminas Bartkus.
Socialinės įmonės kreipėsi į valdžią
Siekdama išvengti tragiškų padarinių, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą, tačiau kol kas jokio atsakymo iš valdžios negavo.
Sąjungos vadovas sako, kad valdžios atstovų prašoma ne finansinės paramos, o tik priimti laikinus teisės aktų pakeitimus, kurie galiotų iki tol, kol nuslūgtų koronaviruso pandemija.
Pasak G.Bartkaus, situaciją pagerintų laikinas reikalavimų išlaikyti negalią turinčių asmenų ir sveikų darbuotojų bei jų darbo laiko santykį. „Reikalavimai šiuo metu praktiškai tiesiog neįgyvendinami, nes didelei daliai negalią turinčių darbuotojų jau suteiktas laikinas nedarbingumas karantino metu. Mažėjant vartojimui mažėja įmonių galimybės išlaikyti tą patį darbuotojų skaičių. Juolab, kad net trečdalis socialinių įmonių vykdo pramoninę veiklą, kuri šiuo metu stoja“, – teigia G.Bartkus.
Šiuo metu itin svarbu, pasak sąjungos vadovo, yra atidėti antrąjį socialinių įmonių reformos etapą, kuris buvo suplanuotas liepos 1 d. „Siūlome jį pradėti ne anksčiau kaip nuo kitų metų sausio pirmosios, nes socialinės įmonės šiuo metu visas jėgas atiduoda kovodamos už išlikimą, ir neturi jokių galimybių tinkamai pasiruošti antram reformos etapui“, – pabrėžia G.Bartkus.
Miglotas darbuotojų likimas
Koronaviruso sukelta krizė gali ypatingai skaudžiai kirsti socialinėms įmonėms dėl šiam sektoriui papildomą spaudimą sukeliančios dar metų pradžioje pradėtos reformos.
„Buvo iškelti reikalavimai išlaikyti tam tikrą neįgaliųjų bei įdarbintų sveikų žmonių skaičiaus santykį, taip pat darbo laiko balansą, iki šiol reikalavimus įgyvendinome. Tačiau kai šiuo metu vis daugiau neįgaliųjų dėl įvairių priežasčių laikinai dirbti nebegali, bandydami kompensuoti darbo jėgos poreikį kitais asmenimis, rizikuojame pažeisti teisės aktų reikalavimus, ir dėl to prarasti ne tik darbo vietas, bet ir pačias įmones. Juo labiau, kad iš paskutiniųjų stengiamės išsaugoti verslo kontraktus ir patenkinti klientų užklausas, kiek jų šiuo metu yra likę“, – teigia G.Bartkus.
Jis sako, kad socialinių įmonių pelningumas šiemet gali pastebimai sumažėti vien dėl pertvarkų, o koronaviruso poveikis ekonomikai gali lemti dar didelius nuostolius ir bankrotus. Valstybės kontrolė taip pat yra nurodžiusi, kad įvykdžius minėtą reformą tiek socialinėse įmonėse, tiek atviroje rinkoje darbų vietų kūrimas negalią turintiems asmenims yra sustojęs. Naujieji pakeitimai ne tik sustabdė šios problemos sprendimą pasitelkiant socialines įmones, bet ir nepaskatino ją spręsti atviroje rinkoje. Krizės akivaizdoje, anot pašnekovo, itin svarbu užtikrinti, kad nebūtų sugriauta tai, kas šiuo metu funkcionuoja.
„Socialinės įmonės dėl savo teisinio statuso yra jautresnės vartojimo apyvartos ir pinigų srautų mažėjimui, nes jos neturi teisės net trumpą laiką vėluoti sumokėti darbo užmokesčius ar mokesčius. Įmonių vadovai šiandien svarsto pačias įvairiausias priemones ir variantus, tarp jų net ir laikiną įmonių uždarymą bei darbuotojų paleidimą“, – tikina G.Bartkus.