Staigiai po Kiniją išplitęs koronavirusas praktikoje patvirtino grėsmę, apie kurią jau daugybę metų trimituoja ekonomistai – Europos verslas yra pernelyg priklausomas nuo Kinijos. Sutrikus produkcijos tiekimui iš šios šalies, tūkstančiai Europos įmonių jau susidūrė arba per kelis mėnesius gali susidurti su rimtomis problemomis, jei negaus gamybos procese reikalingų kiniškų komponentų.
Tarp tokių įmonių – ir Lietuvos inžinerinės pramonės atstovės, perkančios įvairiausių savo gamyboje reikalingų komponentų iš Kinijos.
Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos (LINPRA) prezidentas, įmonės „Arginta Engineering“ direktorius Tomas Jaskelevičius 15min tvirtino, kad stringantis prekių tiekimas iš Kinijos labiausiai palies Lietuvos elektronikos, mechatronikos, robotikos įmones, bendradarbiaujančias su kinų gamintojais.
„Trumpalaikėje perspektyvoje bus problemų. Šie metai turės neigiamos įtakos įmonių ekonominiams rezultatams ir šalies ūkio augimui, nes pasijus tam tikrų žaliavų, komponentų trūkumas. Galimas tiekimo grandinės sutrikimas – pavyzdžiui, lietuviška įmonė komponentus perka iš Europos įmonės, bet jei tos bendrovės gaminio sudedamoji dalis atkeliauja iš Kinijos, tai paliečia ir lietuvišką bendrovę“, – sąsajas nurodė T.Jaskelevičius.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas 15min pridūrė, kad iš Kinijos, o taip pat ir koronaviruso židinio Uhano, lietuvių įmonių importuojamus elektronikos komponentus, inžinerinius ar metalo gaminius pakeisti kitais nėra paprasta.
Verslas pradeda lengvai panikuoti, kad laiku nebus pateiktos žaliavos, gali tekti stabdyti gamybą, – sakė S.Besagirskas.
„Nors buvo manoma, kad lengvai galima pakeisti kinų gaminius, iš tiesų greitai to padaryti neišeina ir verslas pradeda lengvai panikuoti, kad laiku nebus patiektos žaliavos, gali tekti stabdyti gamybą“, – tvirtino S.Besagirskas.
Stringa gamyba
Tai parodė ir LINPRA atlikta narių apklausa, kuria su 15min pasidalijo asociacijos vadovai, atskleidusi, kad nemaža dalis bendrovių tiesiogiai arba netiesiogiai jau jaučia koronaviruso pasekmes. Labiausiai Kinijoje uždarytos gamyklos palietė įmones, tiesiogiai bendradarbiaujančias su kinų kompanijomis.
Mūsų klientai iš Lietuvos bei Vakarų Europos taip pat visą elektroniką gamina Kinijoje, tad dabar viskas užstrigę ir neaišku, kada pajudės, – sako L.Byčius.
Viena tokių – plastikinių detalių gamyba, plastikinių korpusų projektavimu užsiimanti „Entech Group“, Kinijoje gaminanti liejimo formas elektronikos prietaisų korpusams, gamybinę įrangą ir įvairias detales.
„Mūsų klientai iš Lietuvos bei Vakarų Europos taip pat visą elektroniką gamina Kinijoje, tad dabar viskas užstrigę ir neaišku, kada pajudės. Ką skelbia per žinias, kad jau viskas pajudėjo, yra melas. Dirbame su nemažai įmonių iš Kinijos, tad matome, kad dirbti pradėjo gal dešimtadalis jų“, – LINPRA apklausoje cituojamas „Entech Group“ direktorius Liutauras Byčius.
Jis pridūrė, kad net ir vėl atnaujinusios veiklą kinų įmonės dirba tik 10 proc. pajėgumu ir su dideliais suvaržymais: darbuotojai negali sugrįžti, jei yra kitame mieste, gyvenantys tame pačiame mieste gali vykti į darbą tik tuomet, jei turi savo automobilius. Taip pat liepiama nesiartinti vienas prie kito arčiau nei metro atstumu, būti su kaukėmis.
„Jei ir atnaujintų gamybą Kinijoje, dabar jau nežmoniškos eilės pas visus. Manau, kad viskas užsitęs iki balandžio–gegužės mėnesio, kol sugrįš į vėžes. O žinant, kad net ir tos standartinės kinų dviejų savaičių Naujų metų atostogos visiems labai skaudžios, tai šie keli mėnesiai kai kam bus paskutinai.
Jau matau, kad kai kurie klientai neturi pinigų atsiskaityti už projektus, nes irgi negali nieko nei pagaminti, nei parduoti. Kai kurie jau vien dėl to ant bankroto ribos. Bet kinai sako, kad juos valdžia parems“, – tvirtina L.Byčius.
Partneris Uhano mieste izoliuotas
Koronaviruso įtaką pajuto ir pramonės automatizavimo sprendimus siūlanti įmonė „Elinta“, nes viena Kinijos įmonė, kuri nėra epidemijos židinyje, negali pagaminti lietuvių bendrovės užsakyto produkto. Taip nutiko dėl to, kad ji negauna komplektuojančių detalių iš gamybą sustabdžiusių įmonių, esančių epidemijos židinyje.
„Manau, kad dauguma elektronikos komponentų gaminama Azijos šalyse ir ten esančios įmonės vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susijusios. Jeigu nepaprastoji padėtis užsitęs ir baigsis komponentų atsargos, sustos daugybė įmonių.
Pereiti prie kito gamintojo komponentų užtruks bent pusę metų, jeigu iš viso tai bus įmanoma padaryti. Jeigu per pusmetį koronaviruso epidemija nebus suvaldyta, mūsų lauks didžiuliai iššūkiai pereiti prie kitų tiekėjų“, – apklausoje teigė generalinis direktorius Vytautas Jokužis.
Tuo metu bendrovė „Rytų technologiniai sprendimai“, turinti prekybinius partnerius būtent iš koronaviruso židinio – Uhano miesto, irgi susiduria su tiesioginėmis pasekmėmis.
„Mieste visiškai neveikia siuntų pristatymo tarnybos – nei DHL, nei UPS, nei kitos. Jau nuo sausio 22 dienos iš mūsų potencialių tiekėjų negalime savo partneriams Uhane pristatyti bandinių testams. DHL sustabdė siuntų siuntimą ir pristatymą Šendžene nuo vasario 11 dienos“, – į LINPRA apklausą atsakė įmonės „Rytų technologiniai sprendimai“ direktorius Algirdas Rukšėnas.
Jeigu nepaprastoji padėtis užsitęs ir baigsis komponentų atsargos, sustos daugybė įmonių, – teigia V.Jokužis.
Įmonės „Karbonas“ vykdomasis direktorius Gintautas Jatulis apklausos metu nurodė, kad tiesioginių problemų įmonė kol kas nepatiria, tačiau vienas užsakovas neribotam laikui atidėjo gana didelio projekto Kinijoje vykdymą, kuriame kaip gamintojai turėjo dalyvauti ir ši lietuviška įmonė.
„Tad, jei virusas nebus suvaldytas per keletą ateinančių mėnesių, galime jo poveikį pajusti ir mes“, – nurodo G.Jatulis.
Lietuviškos įmonės gali susidurti ir komponentų trūkumu net ir neturėdamos tiesioginių ryšių su Kinijos bendrovėmis. Pavyzdžiui, jeigu detales lietuviška įmonė perka iš bendrovės Europoje, didelė tikimybė, kad šis tiekėjas detalių gauna iš Kinijos.
Pavyzdžiui, „Techninis projektas“ vadovą Gintautą Mikulėną keletas tiekėjų perspėjo, kad galbūt negalės ateityje pateikti viso savo asortimento.
Bendrovės „Metalistas group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas 15min tvirtino, kad su Kinija dirbantys įmonės klientai mato galimus vėlavimus, tačiau sprendimų jau ieškoma ir jie bus surasti.
„Bendro susirūpinimo pramonės tiekimo grandinėse kažkiek yra, daugiau bendraujama, keičiamasi informacija. Klientai, o taip pat ir mes, stebime situaciją, tačiau planuojame darbus savo ritmu. Mūsų, kaip inžinerinių paslaugų tiekėjų, perkami komponentai ar žaliavos nėra labai specifiniai, o alternatyvų tiekimui, įskaitant geografines, yra ne viena", – kad bus rastos alternatyvos viliasi M.Gudas.
Situacija Italijoje gali smogti skaudžiau
Net 30 proc. komponentų, reikalingų gamyboje, iš Kinijos perka dviračius gaminanti įmonė „Baltik Vairas“ Šiauliuose.
Bendrovės vadovas Žilvinas Dubosas 15min patvirtino, kad įmonė susiduria su sutrikusiu detalių tiekimu iš Kinijos, tačiau tikina, kad situacija valdoma.
30 tūkst. dviračių per metus pagaminanti bendrovė dirba normaliu režimu – dėl koronaviruso įtakos nukelta tik apie tūkstančio dviračių gamyba.
Tiesa, vadovą labiau neramina situacija Italijoje.
„Kinija atsigauna, gamyklos pradeda dirbti, nors dar ir nepilnu pajėgumu, bet tikėtina, iki balandžio vidurio atsigaus. Tad dėl Kinijos pusės mes ramesni. Klausimas, kaip bus Europoje. Europoje tiekimai dar nestringa, bet kalbėjau su logistikos įmonėmis, kad kai kuriuose regionuose jau nebekrauna krovinių. Mums kyla rizika, nes perkame komponentų iš Europos įmonių“, – pabrėžė vadovas.
Tiesa, pasak jo, įmonė su krizėmis susiduria kiekvienais metais, tad nusiteikusi optimistiškai. Komponentų tiekimas iš Azijos buvo sutrikęs, kai vyko JAV ir Kinijos prekybos karas arba kai ekologija susirūpinusi Kinija sustabdė ar uždarė kai kurias gamyklas.
„Mums šitas tiekimo sutrikimas niekuo neišskirtinis“, – pabrėžė vadovas.
Sutrikus tiekimui iš Kinijos nedaug nukentėjo įmonių, tačiau jei gamyba stos Europoje, visiems atsilieps, – pabrėžė Ž.Dubosas.
„Baltik Vairas“ vadovas informavo, kad įmonė turi įsigijusi iš Kinijos įsivežamų komponentų atsargų iki gegužės mėnesio, tačiau sutrikus tiekimui iš Europos įmonių, atsargų pakaktų vos porai savaičių.
„Kadangi gamyba Kinijoje atsigauna, mes galėsime pasinaudoti greituoju transportu – laivais kroviniai keliauja du mėnesius, o traukiniais – 3 savaites. Tai šiek tiek brangiau, bet kartais naudojamės šia galimybe. Nemanau, kad didelių tiekimo sutrikimų patirsime, nebent Europoje pradės strigti gamyba. Sutrikus tiekimui iš Kinijos nedaug nukentėjo įmonių, tačiau jei gamyba stos Europoje, visiems atsilieps“, – pabrėžė Ž.Dubosas, pridūręs, kad daugiausiai įmonė įsiveža detalių iš Italijos, Portugalijos, Vokietijos.
Skuba užimti kinų vietą
Nors nemaža dalis įmonių baiminasi, kad gali pritrūkti detalių, reikalingų gamyboje, pakankamai atsargų sutelkusios įmonės skuba pasinaudoti šansu užmegzti bendradarbiavimą su Europos įmonėmis ir užimti produkcijos negalinčių tiekti kinų įmonių vietą.
Tokiu šansu jau pasinaudojo ir įmonė „Arginta Engineering“. Jos vadovas T.Jaskelevičius 15min pasakojo, kad įmonė sulaukė penkių naujų užklausų dėl inžinerinės pramonės produktų tiekimo, iš kurių dvi jau virto kelių milijonų eurų vertės ilgalaikėmis sutartimis.
„Sulaukėme daugiau susidomėjimo ir užsakymų iš inžinerinės pramonės įmonių Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, nes kinai ir italai negali tiekti šių produktų, o daugiau tiekėjų, kurie skubiai galėtų persiorientuoti, nėra“, – pasakojo T.Jaskelevičius.
Sulaukėme daugiau susidomėjimo ir užsakymų iš inžinerinės pramonės įmonių Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, nes kinai ir italai negali tiekti šių produktų, – teigia T.Jaskelevičius.
Naujieji „Arginta Engineering“ klientai – įmonės, su kuriomis dėl produkcijos tiekimo lietuviai bandė susitarti kelerius metus, tačiau vakariečiai rinkosi pigesnius kinų gaminius. Beje, lietuvių įmonė sugebėjo savo produkciją parduoti dar brangiau, nes klientams reikėjo, kad užsakymai būtų atlikti greitai.
„Iš mūsų šios įmonės nepirko, nes turėjo užtikrintą kanalą iš Kinijos. Tačiau jam sušlubavus susitarėme“, – sakė T.Jaskelevičius.
Pati „Arginta Engineering“ iš Kinijos užsisako tik labai mažą dalį komponentų ir šiuo metu sandėliuose sukaupusi jų tiek, kad užteks iki šių metų pabaigos.
Vadovo žiniomis, veiklą stabdo ir dalis Italijos gamyklų Lombardijoje, tad didieji Europos gamintojai ieškos, kuo galėtų greitai pakeisti kinų ir italų produkciją. O tai yra šansas Lietuvos įmonėms.
Auga respiratoriais prekiaujančių įmonių pardavimai
Turbūt sparčiausiai šiuo metu auga respiratoriais ir dezinfekcinėmis priemonės prekiaujančių įmonių pardavimai.
Darbo saugos priemonėmis prekiaujančios įmonės „DSP Plius“ vadovė Irma Spudienė 15min pasakojo kasdien sulaukianti tūkstančių užklausų su pageidavimais įsigyti respiratorius ar dezinfekcinio skysčio, tačiau šie produktai jau beveik iššluoti, o naujų užsisakyti nebepavyksta.
„Kovo mėnesį mėnesinę apyvartą tikrai viršysime. Kovą balandį ir dezinfekcinių skysčių pardavimai sumuš rekordą“, – mano I.Spudienė.
Tiekėjai Europoje, su kuriais „DSP Plius“ bendradarbiauja, smarkiai priklausomi Kinijos, iš kurios nauji gaminiai nebeatvyksta. Maža to, net tie respiratoriai, kuriuos Kinija buvo atsiuntusi į Europą, sugrįžo atgal – už konteinerių grąžinimą Kinijos bendrovės dosniai sumokėjo.
„Mes respiratorius užsakome iš Europos įmonių, tačiau paaiškėjo, kad respiratoriams gaminti naudojamas audinys perkamas Kinijoje, o Europoje jo niekas negamina“, – pasakojo I.Spudienė.
Ar gamybą iš Kinijos sugrįš į Europą?
Verslininkai mano, kad koronaviruso grėsmė ilgainiui gali turėti teigiamos įtakos Europos pramonei, nes verslas prisibijos kliautis įmonėmis iš vieno regiono.
T.Jaskelevičiaus nuomone, teigiama įtaka gali pasijusti po dvejų trejų metų, kai stambūs Europos gamintojai, įvertinę riziką, įtrauks daugiau tiekėjų iš skirtingų šalių ir regionų.
Kinijos tiekimo grandinė niekur nedings, bet bus pasirenkami ir alternatyvūs tiekimo kanalai Europoje. Kaip Lietuvos pramonė turime šansą tiekti buferinius užsakymus, – mano T.Jaskelevičius.
„Kinijos tiekimo grandinė niekur nedings dėl savo mažos kainos, bet bus pasirenkami ir alternatyvūs tiekimo kanalai Europoje. Kaip Lietuvos pramonė turime šansą, kad bus atliekami buferiniai užsakymai. Tai mūsų niša, nes mes sunkiai galime užtikrinti didelius produkcijos kiekius, bet mažesni buferiniai kiekiai su trumpesniais pristatymo terminais yra mažos, lanksčios pramonės galimybė. Per kelis metus turėsime iš to naudą“, – prognozuoja pašnekovas.
Kaip LINPRA asociacijos apklausoje prognozuoja ir V.Jokužis, šiuo metu susidariusi situacija turėtų pagreitinti gamybos išsikėlimo iš Kinijos greitį ir gamybinis potencialas pradės greičiau augti Rytų Europoje bei Amerikoje.
