„Iš daugiau nei 100 pateiktų paraiškų finansavimui gauti, mūsų bendras tyrimas, vykdomas kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru, pateko tarp 7 projektų, kurie gavo finansavimą. Tai didelis įvertinimas mums. Kurdami antrą nanopalydovą neapsiribojame bendradarbiavimu tik su Vilniaus universitetu. Į šį procesą įsijungia vis daugiau mokslininkų. Kartu galime pasiekti dar geresnių rezultatų 2016 metais, kuomet į kosmosą kils jau antrasis nanopalydovas“, – sako „NanoAvionika“ generalinis direktorius Vytenis Buzas.
Projektas leis mažo tipo nanopalydovams sukurti ir išvystyti inovatyvų kietafazį katalizatorių miniatūrizuotoms mikro ir nanopalydovų kuro traukos sistemoms, kurios veikia su šiuolaikiniu amonio dinitramido pagrindo raketiniu kuru. Pagrindinis reikalavimas tokioms sistemoms yra maksimalus elektros energijos suvartojimo našumas bei minimalios kuro sąnaudos.
V. Buzas pažymi, kad toks eksperimentas tokio tipo mažame palydove bus atliktas pirmą kartą pasaulyje. Vėliau planuojama sukurtą sistemą tobulinti iki komercinio produkto prototipo bei pateikti rinkai, kurioje šiuo metu tokiems produktas jaučiamas didelis poreikis.
„Situacija keičiasi. Anksčiau tokio tipo nanopalydovai buvo reikalingi tik universitetams ir mokslo centrams. Tačiau dabar jaučiamas stiprus proveržis komerciniame sektoriuje, atsiranda didelis rinkos poreikis įvairioms nanopalydovų sistemoms, kurios iškelia technologinę kartelę ir leidžia prailginti nanopalydovo orbitinį laiką “, – teigia Fizinių ir technologijos mokslų centro prof. Eugenijus Norkus.
2014 metų bendromis Vilniaus universiteto ir „NanAvionika“ mokslininkų komandos pastangomis į kosmosą buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Šiuo metu bendradarbiaujant kuriamas antrasis palydovas „LituanicaSAT-2“, kuris į kosmosą planuojamas paleisti 2016 metų pabaigoje.
