– Kotryna, kompanijos paskutiniu metu vis daugiau komunikuoja socialiniuose tinkluose. Kodėl tai tapo taip populiaru?
– Vadinamasis Employer branding (liet. darbdavio reputacijos kūrimas) šiuo metu tikrai ant bangos. Pastaruosius pusę metų sulaukėmė bene daugiausia užklausų dėl kompanijų darbdavio reputacijos kūrimo planų, strategijų nei bet kada anksčiau. Galime drąsiai prognozuoti, kad kitais metais „LinkedIn“ tinkle ypač padaugės žmonių, komunikuojančių ne tik už save, bet už įmones, kuriose dirba. Vadinamųjų įmonių ambasadorių, nuomonės formuotojų (angl. thought leaders).
Priežastys, kodėl įmonės tą daro, sakyčiau, yra pagrindinės trys. Viena jų – siekis pritraukti daugiau talentų, palengvinti darbuotojų samdos bei paieškos procesą. Kita – potencialių klientų pritraukimas. Trečia – įmonės įvaizdžio stiprinimas, kuris tiesiog reikalingas tam, kad įmonė pritrauktų tiek daugiau talentingų darbuotojų, tiek klientų, tiek apskritai būtų žinoma kaip tokia.
– Kiek verslai pasiekia savo tikslų ir, ką reikia daryti, kad įmonės komunikavimas socialiniuose tinkluose būtų kuo efektyvesnis?
– Vienoje įmonėje atlikome eksperimentą – vieną dieną penki jos darbuotojai parašė socialiniame tinkle po įrašą. Bendrai sudėjus surinkome daugiau nei 40 tūkst. peržiūrų. Taigi, skaičiai tokie: 5 žmonės, 5 įrašai 40 tūkst. peržiūrų.
Per pastaruosius 11 mėnesių mūsų trijų (mano ir dviejų kolegių) įrašai pasiekė 1 mln. 600 žmonių. Pernai šis skaičius siekė – 956 tūkst.
Tai rodo, kad organiškai – tiesiog rašant įrašus – galima pasiekti plačią auditoriją ir nereikia leisti pinigų reklamai.
Kalbant apie efektyvumą – svarbiausia kuo didesnis darbuotojų įsitraukimas. Stiprus įmonės prekės ženklas vienareikšmiškai priklauso nuo joje dirbančių žmonių asmeninių prekės ženklų.
Žinoma, nereikia tikėtis, kad visi 50, 100 ar daugiau kompanijos darbuotojų aktyviai įsitrauks, tačiau visuomet rekomenduoju paskirti kokius penkis žmones įmonės reputacijos kūrimo ambasadoriais ir juos apmokyti, kaip tai reikia daryti profesionaliai. Sudaryti strategiją, kuria jie vadovausis. Kitą kartą užtenka dar mažiau žmonių, tarkime, dirbančių rinkodaros skyriuje, kurie parašys tekstus ir už kelis kitus.
Vienoje įmonėje atlikome eksperimentą – vieną dieną penki jos darbuotojai parašė socialiniame tinkle po įrašą. Bendrai sudėjus surinkome daugiau nei 40 tūkst. peržiūrų.
Dažnas darbdavys susiduria su problema, kuomet nežino, kaip darbuotojui paaiškinti, argumentuoti, kodėl jam pačiam yra naudinga turėti stiprų asmeninį profilį „LinkedIn“. Kad tai padarytų, kreipiasi į išorinius konsultantus, ieško specialių socialinių tinklų naudojimo kursų.
– Kotryna, „WoW University“ Asmeninio prekės ženklo kurso paskaitoje kalbėsite ir apie tai, kaip žmogui susikurti stiprų asmeninį profilį. Taigi, kaip paaiškinti darbuotojui, kokia iš to nauda?
– Turėti tvarkingą, teisingai ir sumaniai tvarkomą profilį „LinkedIn“ tinkle naudinga bet kuriam žmogui. Tai atveria daugiau galimybių: susirasti įdomesnį darbą, verslo partnerį, būti pakviestam į konferenciją, dalyvauti projekte ar kokiame nors renginyje, gauti didesnį atlyginimą.
Įdomus faktas – jei į vieną darbo vietą pretenduoja du kandidatai ir vienas turi tinkamesnį išsilavinimą ar daugiau patirties, o kitas - platesnį pažinčių ratą socialiniame tinkle, labai tikėtina (pati esu su tuo susidūrusi), jog darbdavys pasirinks pastarąjį.
Darbdaviai laikosi nuomonės, jog įgūdžių galima išmokyti gana greitai, o štai pažinčių rato taip greitai nesukursi. Įmonė tai mato kaip privalumą tiek dėl galimybės pasiekti naujų klientų (gauti daugiau pelno), tiek dėl savo įvaizdžio stiprinimo. Taigi, turint stiprų asmeninį prekės ženklą, ir dėl atlyginimo galima pasiderėti.
Jei į vieną darbo vietą pretenduoja du kandidatai ir vienas turi tinkamesnį išsilavinimą ar daugiau patirties, o kitas - platesnį pažinčių ratą socialiniame tinkle, labai tikėtina, jog darbdavys pasirinks pastarąjį.
Beje, stiprus asmeninis prekės ženklas gali padėti užsidirbti papildomai. Kitais metais prognozuojama „LinkedIn“ nuomonės formuotojų eros pradžia. Jei turi sekėjų, platų pažinčių ratą, įmonės pasirengę sumokėti už jų interesus atstovaujančius įrašus. Ne paslaptis, kad „Instagram“ influenceriai iš to gyvena.
– Grįžkime prie kompanijų reputacijos kūrimo. Kokie įrašai veikia geriausiai?
– Vis dar labiausiai skaitomos tikros, nuoširdžios, asmeninės žmonių istorijos. Iliustruotos ne tobulais, filtrais apdirbtais kadrais, bet telefonu – darbe ar kažkur kelyje – padarytomis nuotraukomis.
Konferencijų, suvažiavimų ar kitų renginių užkulisių vaizdai bei juos lydintys komentarai. Taip pat galima pastebėti gana didelį įsitraukimą į apklausas (angl. polls).
Gerai skaitomi įrašai, kuomet įmonių vadovai komunikuoja apie krizes. Pasidalija, įvykus nelaimei, pokyčiams. Papasakoja, kaip ir kodėl būtent tokiomis priemonės situaciją sprendžia.
Vis dar labiausiai skaitomos tikros, nuoširdžios, asmeninės žmonių istorijos. Iliustruotos ne tobulais, filtrais apdirbtais kadrais, bet telefonu – darbe ar kažkur kelyje – padarytomis nuotraukomis.
Įmonės stengiasi kurti tokius profilius, kurie būtų labai panašūs į asmenų. Net ir oficialiuose kompanijos profiliuose skelbiami tekstai tampa ne tokie formalūs, laisviau naudojami emociukai, nepublikuojama tiek daug profesionalių agentūrų paruoštos vizualinės medžiagos.
– Kotryna, ar „LinkedIn“ Lietuvoje plačiai naudojamas? Kokios prognozės netolimai ateičiai?
– 2020 m. čia buvo 490 tūkst. registruotų vartotojų. 2021 m. pradžioje – 500 tūkst., o šiandien – maždaug 540 tūkst. Augimas juntamas ir bus tik didesnis. O tiek vartotojų Lietuvos mastu yra daug.
Pasauliniu lygiu „LinkedIn“ prisiregistravę 800 mln. žmonių. Nuo pernai prisijungė maždaug 100 mln. Tikėtina, kad per kitus metus išaugs dar 100 mln.
