Rokantiškių kapinės yra vienos didžiausių Vilniuje, tad pritraukia nemažai artimųjų kapus lankančių gyventojų. Jie dažnai perka gėles, kurias jiems parūpina net keliolika šalia įvažiavimo į kapines išsdėsčiusių pardavėjų.
Pati prekyba prie šių kapinių išsivystė natūraliai – dauguma šiandien prekiaujančių žmonių teigia, kad jie arba jų šeimos nariai tokia veikla užsiima bent pora dešimtmečių, jei ne ilgiau. Prekeiviai sako patys auginantys pardavinėjamas gėles.
Ilgus metus jie mokėdavo rinkliavas savivaldybei, tačiau teritorijoje daugmaž tvarkydavosi kaip sumanydavo – per laiką buvo įsirengę savadarbius prekystalius, pavėsines ir kitas konstrukcijas. Tačiau 2018 m. kovo mėnesį, prie Rokantiškių kapinių tvoros įrengti nelegalūs mediniai statiniai buvo nugriauti savivaldybės įmonės „Grinda“ darbuotojų.
Tuo metu savivaldybės atstovai sprendimą buldozeriu nugriauti nesutvarkytas prekyvietes argumentavo tuo, kad prekybos gėlėmis sezonas jau buvo pasibaigęs, tačiau prie Rokantiškių kapinių vis dar liko nesutvarkytos prekyvietės.
Tuo metu jau buvo parengti planai prie kapinių prieigų pastatyti naujus kioskus ir paviljonus. Savivaldybės atstovai tuomet žiniasklaidai sakė, kad konkursą jiems įrengti planuojama skelbti dar tą pačią vasarą, tačiau jis nusitempė dar trejus metus. Konkursai dėl kioskų įrengimo įvyko tik šių metų balandžio-gegužės mėnesiais.
Per tą laiką prekiautojai prisitaikė prie naujų sąlygų ir toliau pardavinėjo gėles. Visgi pasibaigus konkursui ir pagaliau iškilus trims iš numatytų penkių kioskų, situacija šiame gėlių turgelyje tapo labai įtempta. Konflikto ašis – klausimas, kiek prekiautojų gali pardavinėti savo prekes perplanuotoje teritorijoje?
Konflikto pagrindu tapo penki kioskai
Šių metų pavasarį pasibaigus pirmajam konkurso dėl kioskų įrengimo etapui, šešias vietas iš dešimties (kioskai sugrupuoti po dvi vietas) laimėjo čia prekiaujanti Vilimų šeima. Dar keturias vietas kioskams įrengti vėliau laimėjo kiti trys prekybininkai. Tad pagal konkurso rezultatus iš viso penkiuose kioskuose, turinčiuose dešimt vietų, gali prekiauti 6 jį laimėję žmonės ir jų pagalbininkai.
Tačiau iki šiol prekybininkų prie kapinių būta gerokai daugiau, todėl likusieji sunerimo dėl savo ateities ir po konkurso paprašė Antakalnio seniūnijos išskirti jiems laikinas prekybos vietas. Tuo metu laikinojo seniūno pareigas užėmęs dabartinis Šnipiškių seniūnas Taurintas Rudys šį prašymą išklausė ir skyrė prekeiviams vietas šalia kioskų.
Tai tapo palengvėjimu prekeiviams, tačiau turgavietėje sukėlė dar daugiau įtampos, kadangi konkurso laimėtojai liko tokio sprendimo nesupratę.
Su 15min kalbėjusi prekiautoja gėlėmis Ivona Baranauskienė sakė, kad dabar prekybai išduotos papildomos vietos yra laikinos, todėl nelaimėję prekeiviai baiminasi nuo kitų metų jas prarasti. Prekyba gėlėmis labai ilgai buvo ir vis dar yra jų pragyvenimo šaltinis. Savo sezoną jie baigia apie lapkritį, o vėliau prie Rokantiškių kapinių vartų grįžta apie kovo mėnesį.
Prekiautojai prieš konkursą ne kartą raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Seimo kontrolierius, išreikšdami nerimą, kad ribotą vietų skaičių siūlantis konkursas gali dalį prekeivių palikti be darbo vietų.
Po naujosios pertvarkos prekiautojai gavo mažiau ploto nei turėjo prieš tai, tačiau I.Baranauskienė teigė, kad dabar jie prašo tiesiog nepanaikinti išskirtų vietų. Jos suteiktos iki metų pabaigos, todėl moteris ir jos kolegės baiminasi, kad galiausiai prie Rokantiškių liks tik minėti dešimt kioskų.
„Mes dėkojame seniūnijai, savivaldybei, kad mūsų bėdoje nepaliko ir kad davė mums tas alternatyvias vietas. Kai kurie žmonės prekiauja 20-30 metų, kodėl mes turime išeiti? Ir savivaldybė, ir mes norėjome tų kioskų, kad būtų gražiau, estetiška, bet tikriausiai niekas nesitikėjo, kad viena šeima išties rankas į jas“, – sakė pašnekovė.
Pašnekovės minima šeima – šešias vietas laimėję Vilimai. Prekybininkai taip pat tvirtina, kad tolesniuose konkurso etapuose laisvą vietą kioskui laimėjo dar vienas Vilimų šeimos atstovas, todėl iš viso priskaičiuoja, kad jų užimtos aštuonios iš dešimties vietų.
Tiek institucijoms išsiųstuose skunduose, tiek vėliau, kalbėdami su 15min žurnalistu, prekiautojai ne kartą reiškė nepasitenkinimą dėl savo konkurentų. Jie teigė, kad šeima gauna „išskirtines teises prekybai“, kurios „riboja sąžiningos konkurencijos laisvę“. Prekiautojai taip pat atkreipė dėmesį, kad šeima gėlėmis prekiauja ir prie kitų Vilniaus kapinių – Liepynės bei Karveliškių ir apeliavo į tai, kad kuriamas savotiškas, jų žodžiais tariant, kartelis.
„Vilimų šeima sako, kad nėra jie monopolija, galima tai vadinti kitu ekonominiu terminu – oligopolija. Bet jie nenori prisipažinti. Į vienas rankas – aštuonios pozicijos, tai iš žmogiškosios pusės nelabai kaip atrodo. Bet ne tik, kad iš žmogiškosios, vartotojams irgi reikia daugiau pasirinkimo“, – sakė I.Baranauskienė.
Konkursus laimėjusi šeima: mus puola nepagrįstai
Savo ruožtu, Vilimų šeima taip pat nepatenkinta tuo, kad po konkurso nelaimėję prekiautojai gavo papildomų vietų. Seniūno skirtos vietos buvo išdėstytos šalia įvažiavimo į kapines, tuo tarpu naujieji kioskai atsukti į kitą priešingą pusę – į gatvę ir autobusų stotelę. Nors autobusu atvažiavę kapinių laikytojai čia iš tiesų pirmiausiai mato būtent kioskų asortimentą, pardavėjai sako, kad vietos šalia įvažiavimo į kapines pritraukia daugiau klientų.
Vilimų šeima, nepatenkinta seniūno sprendimu skirti laikinąsias prekybos vietas konkurso nelaimėjusiems prekeiviams, padavė Antakalnio seniūniją į teismą. Jie reikalauja atšaukti šį sprendimą, kadangi, jų teigimu, tokiu atveju pats konkursas praranda prasmę.
Dabartinis Antakalnio seniūnas Mantas Ilgūnas15min teigė, kad prekybos prie Rokantiškių kapinių klausimu teismo posėdis dar nėra paskirtas.
Janina Vilimaitė prie Rokantiškių kapinių gėlėmis prekiaujanti su motina ir broliu, sakė, kad laikinas vietas prekiauti gavę žmonės turi geresnes sąlygas, nes jie išsidėstę patogesnėje vietoje, ten, kur praeina daugiausiai žmonių. Kioskų savininkai sako, kad laikinosiose vietose prekiaujantys gėlių pardavėjai taip pat moka mažesnius įkainius, prekiauja nepilnus metus, tačiau gauna geresnes sąlygas nei tie, kurie laimėjo konkursą. J.Vilimaitė pabrėžia, kad tik jų šeima ir dar pora žmonių prie Rokantiškių kapinių gėles pardavinėja ištisus metus.
„Padavėme seniūno nuosprendį į teismą. Taip negali būti. Jie į mėnesį sumoka 21 eurą, o seniūnas jiems skyrė geriausias vietas. Tai atrodo nelogiškai. Jeigu dirbti pagal taisykles, tai pagal taisykles. Jeigu konkursas, tai konkursas. Projektuoti vietas reikėtų pagal tai, kad būtų visiems patogu, o nepadaryti taip, kad tie, kas laimėjo konkursus, liko ant ledo“, – komentavo ji.
Vilimų šeima taip pat gavo dvi laikinai išduotas vietas likusių prekybininkų eilėje, nors po konkurso seniūnija nenorėjo jiems šių vietų suteikti. Šeima argumentavo, kad tokiu atveju negalės dirbti, nes tuo metu dar negalėjo pradėti prekybos kioskuose, nebuvo pasirašytos sutartys. Šiuo metu Vilimai prekiauja ir plote prie pat vartų, o ketvirtą plotą eilėje užima dar vienas šeimos narys – J.Vilimaitės sesuo.
Moteris pažymėjo, kad jų šeima domėtis tiek savo prekybos vietų, tiek paties Rokantiškių gėlių turgelio likimu ėmėsi labai anksti.
Po 2018 m. laikinųjų statinių nugriovimo jie nutarė nelaukti ir užsiimti plane numatytas vietas iš anksto. Su Vilniaus miesto savivaldybe buvo sutarta, kad jie patys įrengs šešias prekybos vietas. 2019 m. rugsėjį tarp šeimos ir savivaldybės buvo pasirašytos sutartys, sumokėti užstatai.
Tačiau kioskų nespėjus pastatyti, Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT) išaiškino, kad valstybinėje žemėje tokie statiniai gali būti įrengiami tik konkurso būdu. Būtent NŽT patikėjimo teise valdo valstybinę žemę prie šių kapinių. Šiais metais norėtas šešias vietas šeima laimėjo konkurso būdu.
„Kai žmogus suinteresuotas, jis domisi. Prekiautojos dar prieš tris metus žinojo, kad kažkas ruošiasi čia statytis kioskus, bet turbūt tikėjosi, kad bus taip, kaip senais laikais – pašnekės ir nieko nebus. Tiesiog žmonėms neapsimoka investuoti pinigus, nes jie prekiauja kelis kartus per metus. O mes į kioskus investavome didžiulius pinigus“, – 15min sakė ji.
Pagal konkurso nuostatus, vietas laimėjo tie, kurie už konkrečią poziciją per metus pasiūlė daugiausiai paramos socialinės infrastruktūros plėtrai.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, konkurso metu siūlomas mokėti paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydis metams už vieną kiosko (paviljono) vietos poziciją buvo nuo 100 iki 1200 eurų. Didžiausią, 1200 eurų sumą pasiūlė būtent Vilimų šeima.
Vienos kioskų dalies pilnas įrengimas, kitų prekiautojų nuomone, gali siekti apie 7 tūkst. eurų.
J.Vilimaitė taip pat svarstė, kad kai kurie prekybininkai paprasčiausiai neįvertino ekonominės realybės, todėl neturėtų stebėtis, kad nelaimėjo.
„Kai kurie žmonės deklaruoja, kad čia dirba 20-30 metų, o per metus pasiūlė 250 eurų paramos. Mes pasiskaičiavome, kad galime mokėti daugiau nes dirbame visus metus. Pirmosios vietos yra pačios brangiausios. Įsivaizduokite, kad kai žmogus už pirmą vietą pasiūlo 250 eurų, o kitas už penktą ar šeštą siūlo 600 eurų. Tai, kad kažkas pasiūlė mažiau, nes nenorėjo mokėti, yra jų problema. Mes pasiūlėme daugiau, kaip reikalavo konkursas“, – teigė ji.
Savivaldybės atstovas: Rokantiškių kapinių vizija – tokia, kaip planuota
Šiuo metu tiek konkursą laimėję Vilimai, tiek likę prekeiviai, tiek Vilniaus savivaldybė bei seniūnija laukia teismo proceso.
Koks likimas laukia laikinas vietas gavusių prekeivių, valdžios atstovai pasakyti kol kas negali.
Leidimus išdavęs laikinuoju Antakalnio seniūnu tuo metu dirbęs Šnipiškių seniūnas T. Rudys 15min teigė, kad situacijos komentuoti nenori. Jis sakė, kad geriausiai su situacija susipažinęs dabartinis seniūnas Mantas Ilgūnas, šias pareigas pradėjęs eiti birželio mėnesį.
Naujasis seniūnas situaciją 15min pakomentavo lakoniškai – seniūnija kol kas nenumato keisti prekybos vietų prie Rokantiškių kapinių.
Paklaustas apie tai, kaip prieš konkursus savivaldybė įsivaizdavo prekybą prie Rokantiškių kapinių, Vilniaus miesto savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus laikinasis vadovas Julius Morkūnas teigė, kad ji šiuo metu ir yra įgyvendinta.
„Savivaldybės vizija ir buvo tokia, kokia dabar yra – pastatyti dalį kioskų, o dalį prekybos vykdyti nuo laikinų įrenginių. Iki tol ten buvo netvarka, buvo pristatyta nelegalių statinių“, – teigė J.Morkūnas.
Tačiau kartu jis pabrėžė, jog sprendimo dėl laikinųjų prekybos vietų šiuo metu nėra – neatmetama galimybė, kad vietų gali sumažėti arba padaugėti. Kas laukia konkurso nelaimėjusių prekiautojų kitais metais ir ar jie po žiemos ras savo vietas, savivaldybės atstovas neatsakė.
Tarp dviejų ugnių atsidūrusios Vilniaus miesto savivaldybės atstovas komentavo, kad dėl šios situacijos institucija gavo daugybę skundų, įskaitant ir minėtą teismo procesą. Kita vertus, jis mano, kad savivaldybė viską padarė teisingai.
„Iki konkurso skundų turėjome iš abiejų šalių. Vieni norėjo pastatyti kioskus be konkurso. Vieni skundė, kodėl be konkurso statyti neleidžiame, kiti skundėsi, kad viena šeima laimėjo. Bet konkursas įvyko skaidriai. Mes viską padarėme teisingai“, – sakė savivaldybės atstovas.
Jis mano, kad išvada apie teisingus savivaldybės veiksmus bus patvirtinta ir būsimojo teismo.
Komentuodamas konkurso nelaimėjusių prekeivių nuogąstavimus, kad nauja tvarka galėjo sudaryti nelygias konkurencines sąlygas turguje, J.Morkūnas pabrėžė, kad tokiais atvejais giminystės ryšiai netikrinami – tam nėra nei teisinio, nei kitokio pagrindo.
Pagal įvykusio konkurso sąlygas jį galėjo laimėti ir vienas, didžiausią kainą pasiūlęs konkursantas. Taip pat jame taip pat galėjo dalyvauti ir juridiniai asmenys. Nuogąstavimus, kad vietas galėjo laimėti įmonė, kuri po to būtų jas nuomavusis už aukštą kainą 15min žurnalistui taip pat išreiškė kai kurie kalbinti prekybininkai. Nors taip šįsyk neatsitiko, J.Morkūnas teigia, kad panašių atvejų baimintis nereikėtų.
„Teoriškai, jeigu būtų laimėjęs vienas prekiautojas ir pradėtų kelti kainas, pas juos niekas nepirktų – visi atsivežtų kitur pirktas gėles. Įsigyti gėles mieste nėra problema, Vilniaus gėlių prekybos rinkoje nėra dominuojančių pardavėjų. Dauguma kapinių lankytojų ir dabar patys jas atsiveža. Šiuo atveju nėra net kalbos apie Konkurencijos įstatymo nuostatas“, – 15min sakė jis.
Pašnekovas taip pat trumpai pakomentavo ir situaciją dėl kioskų, kurie buvo atgręžti į priešingą pusę, nei praeina pagrindinis pirkėjų srautas. Tuo nėra visiškai patenkinti konkursus laimėję asmenys.
„Architektai teritoriją yra išsamiai išnagrinėję. Jeigu kioskai būtų atgręžti į kitą pusę galbūt tuomet trukdytų kažkam kitam. Šioje situacijoje yra daug niuansų. Schema ir architektūrinės sąlygos buvo paviešintos prieš skelbiant konkursą“, – pabrėžia J.Morkūnas.
