„Klimato krizė kelia milžinišką pavojų aplinkai ir žmonėms, todėl permainų būtina imtis visuose lygmenyse – pradedant tvaresniais kiekvieno žmogaus asmeniniais pasirinkimais ir baigiant didelę įtaką klimato atšilimui turinčiais verslais. Džiugu, kad ši problema vis labiau rūpi tiek visuomenei, tiek verslams, o sprendimų ir būdų, kuriais galime mažinti neigiamą poveikį, jau yra įvairių. Laukti nebegalime, todėl imtis aplinkai draugiškų veiksmų privalome čia ir dabar“, – sako „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.
Beveik prieš dvejus metus „Schwarz“ įmonių grupė, kuriai priklauso ir „Lidl Lietuva“, prisijungė prie Science Based Targets initiative (liet. moksliškai pagrįstų tikslų iniciatyvos, toliau – SBTi), vienijančios įmones ir organizacijas, siekiančias mažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją.
Atsižvelgdama į „Schwarz“ grupės keliamus tikslus, „Lidl“ parengė ir savo klimato strategiją. Joje išsikėlė ambicingus šiltnamio dujų pėdsako mažinimo uždavinius. Numatyta, kad, lyginant su 2019 m., visų „Lidl“ šalių operatyvinės veiklos ŠESD emisija iki 2030 m. sumažės 80 proc.
Taip pat nuo finansinių 2022 m. „Lidl Lietuva“ yra klimatui neutrali įmonė – operatyvinės veiklos emisija, kurios išvengti šiuo metu per daug sudėtinga, yra kompensuojama, pasitelkiant patikimus sertifikuotus projektus. Be to, ŠESD emisiją bus siekiama mažinti ir įvairiose „Lidl“ produktų tiekimo grandinėse.
Platus konkrečių veiksmų spektras
Šiltnamio dujos yra priskiriamos trims skirtingoms sritims. Pirmoji iš jų (scope 1) apima tiesiogiai dėl įmonės veiklos išmetamas ŠESD, jas bendrovė gali kontroliuoti pati. Ši sritis apima parduotuvėse veikiančią šaldymo įrangą, įmonei priklausantį transportą, gaminamą energiją ir kt. Kai kurių parduotuvių šaldymo įrangoje jau dabar yra naudojami natūralūs šaltnešiai, o ant 12 parduotuvių stogų yra sumontuotos saulės elektrinės.
R.Didjurgytė pratęsia, kad antrajai ŠESD emisijos sričiai (scope 2) priskiriamos dujos, susidarančios už įmonės ribų išgaunant sunaudojamą elektros ar šilumos energiją. Tam tikrus sprendimus dėl šios srities pėdsako įmonė taip pat priėmė prieš prisijungiant prie SBTi iniciatyvos.
„Jau nuo 2017 m. esame įsidiegę energijos vadybos standartą ISO 50001. Be to, mūsų pastatai statomi taip, kad atitiktų tvaresnių pastatų sertifikato „Edge“ reikalavimus. Šį sertifikatą turi dauguma „Lidl“ parduotuvių ir Kauno rajone esantis logistikos centras. Parduotuvėse yra kitų sprendimų, padedančių taupyti energiją, o nuo pat parduotuvių atidarymo Lietuvoje pradžios perkame tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją“, – teigia socialinės atsakomybės konsultantė.
Trečioji ŠESD emisijos sritis (scope 3) apima dujas, susidarančias „Lidl Lietuva“ vertės kūrimo grandinėje, taip pat vartojant prekybos tinklo produktus ir tvarkant susijusias atliekas. Anot R.Didjurgytės, realių ir reikšmingų rezultatų galima pasiekti tik veikiant išvien su partneriais.
„Didžiąją dalį mūsų šiltnamio dujų pėdsako sudaro būtent tiekimo grandinės emisija, nes auginant, gaminant, transportuojant ir naudojant prekybos tinklo parduotuvėse siūlomas prekes į aplinką išskiriamas didžiausias kiekis ŠESD. Todėl tariamės su mūsų partneriais ir siekiame, kad tiekėjai, kurių emisijos sudaro 75 proc. „Lidl“ trečiosios ŠESD srities emisijos, taip pat prisijungtų prie SBTi ir mažintų savo pėdsaką“, – teigia „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.
Permainas inicijuoti gali ir kasdieniai sprendimai
R.Didjurgytė pabrėžia, kad, siekiant pokyčių, itin reikšmingi yra maži, kasdien priimami sprendimai, ugdantys aplinkai draugiškesnius įpročius.
„Mes visi paliekame tam tikrą ŠESD pėdsaką planetoje, tačiau kiekvienas galime jį sumažinti. Pradėti galima apmąstant, kokie mūsų veiksmai labiausiai kenkia Žemei, ir po truputį juos keisti ar, jei įmanoma, jų atsisakyti. Galbūt kartais vietoj keliavimo automobiliu galima rinktis dviratį ar paspirtuką, o vietoje skrydžio į netolimą šalį – traukinį. Taip pat labai svarbu apgalvoti savo pirkinius – neįsigyti nebūtinų prekių, rinktis ilgai tarnaujančius daiktus ir nešvaistyti maisto, kuriam užauginti ir pagaminti buvo išleistas gausus kiekis ŠESD“, – teigia R.Didjurgytė.
Ji pratęsia, kad nuosavuose namuose gyvenantys žmonės gali įsirengti saulės elektrines ar kompostuoti organines atliekas. Taip pat, dėl gausiai planetą teršiančios gyvulininkystės, vertėtų pagalvoti apie dažnesnį augalinio maisto valgymą.
Indėlį į kovą ne tik su klimato kaita, bet ir su plastiko tarša, padės įnešti ir teisingas atliekų rūšiavimas, nes perdirbtos medžiagos paprastai turi mažesnį CO2 pėdsaką, nei gaminamos iš naujų išteklių.
„Jei visi dažniau priimtume tvaresnius sprendimus, kova su klimato kaita būtų lengvesnė ir greitesnė, o atsakingi mūsų pasirinkimai įkvėptų ir kitus žmones gyventi tvariau“, – sako „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.
