Prieš trejus metus bankrutavus penkioms kredito unijoms, jų klientams iš indėlių draudimo fondo buvo išmokėta apie 120 milijonų eurų. Po šių bankrotų nuspręsta griežtinti Kredito unijų veiklą, jų priežiūrą ir kontrolę. Seime po svarstymo pritarta Finansų ministerijos pateiktiems kreditų unijų veiklą reglamentuojantiems įstatymams, numatantiems, kad unijos vienytųsi ir steigtų bendrą fondą. Valstybė kredito unijoms galėtų suteikti paskolų stiprinti kapitalą.
„Šiandien kredito unijos yra, vadinkim tiesiai šviesiai, silpnas žaidėjas. Jeigu Seimas priimtų įstatymų paketą, po to sektų turto vertinimo procesas. Visos kredito unijos sudalyvautų tame pratime ir ten pasimatytų tikrieji skaičiai, kapitalo poreikis. Be abejo, gali būti tokių kredito unijų, kurios, kaip bus pamatyta, tikrai neturi šansų išgyventi. Bet bus ir tokių kredito unijų, kurios tikrai bus stiprios“, – pasakojo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Kredito unijų kapitalo stiprinimą valstybės teikiamomis paskolomis dar vertintų Europos komisija. Kiek pačios unijos privalėtų turėti savo kapitalo, esą būtų nustatyta po jų įvertinimo. Asociacijai priklausančių 60 unijų, veikiančių daugiausia regionuose, atstovas sako pritariantis pokyčiams.
„Visos kredito unijos remia šitą projektą. Jis buvo pristatytas kredito unijoms, Lietuvos bankas pristatė, buvo išdiskutuota su partneriais“, – sako asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ atstovas Ramūnas Stonkus.
Tačiau projektui nepritaria Centrinei kredito unijai nepriklausančios dvylika unijų. Jų atstovas sako remiantis kitą, trijų Darbo partijai priklausančių Seimo narių pateiktą projektą, kuriame nėra numatyta būtinybė kredito unijoms jungtis.
„Klausimas visų pirma yra ir ekonominis – ar iš tiesų tu priklausai tai sistemai, ar neprarandi ekonominio intereso dirbti ir užsidirbti. Jeigu viena iš tų įmonių bankrutuotų, tai tada visos kito įmonės turėtų prisiimti atsakomybę tos įmonės kreditorių atžvilgiu ir kompensuoti nuostolius. Ar tai yra teisinga? Mano supratimu – ne – toks reguliavimo mechanizmas per griežtas“, – pabrėžė asociacijos „Lietuvos kreditas“ atstovas, advokatas Linas Sesickas.
Vienas Seimo biudžeto ir finansų komiteto narių mano, kad kredito unijos privalo prisiimti didesnę atsakomybę, nes bankroto atveju nuostolius patiria pajininkai ir valstybė.
„Tie, kurie neatitinka kapitalo pakankamumo rodiklių, bijo, kad tos didžiosios įmonės privers arba labai greitai užsidaryti, arba pasiekti tuos rezultatus, arba surasti pajininkų, kad jie suneštų pajus, kuriuos būtų galima kapitalizuoti“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Antanas Nesteckis.
Šalys nusprendė toliau derinti pozicijas ir dar šią sesiją Seime priimti kredito unijų veiklą reglamentuojančius įstatymus.
