Kreipimesi akcentuojama, kad koronaviruso ir šalyje įvesto karantino sukeltos pasekmės jau dabar drastiškai atsiliepė nepriklausomos žiniasklaidos pajamoms. Žiniasklaidos priemonės stebi itin išaugusį skaitomumą, dirba visomis išgalėmis siekdamos išlaikyti kokybę ir daro viską, kad geriau informuotume žmones.
Tačiau tuo pačiu drastiškai krenta pajamos iš reklamos. Todėl, norint išlaikyti nepriklausomą ir aukštos kokybės žiniasklaidą, bus reikalinga valstybės pagalba, bent iš dalies kompensuojant netenkamas komercines žiniasklaidos pajamas.
Kreipimesi rašoma:
„Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybei paskelbus šalyje ekstremaliąją padėtį ir įvedus visuotinį karantiną, nepriklausomos žiniasklaidos veiklos tęstinumas ir kokybės išlaikymas valstybėje įgijo ypatingą svarbą. Visuomenė šioje krizinėje situacijoje turi būti nuolatos informuojama apie padėtį šalyje ir jokiomis aplinkybėmis informacijos stygius negali būti pateisinamas. Tikslios ir nešališkos informacijos greitas pateikimas yra ypač svarbus siekiant užtikrinti, kad šalyje nekiltų nepagrįsta panika. Svarbu pabrėžti, kad tikslios ir teisingos informacijos pateikimas yra atsvara socialinėse medijose sklindančiam milžiniškos dezinformacijos srautui.
Jau dabar susiduriame su finansinėmis problemomis, o karantinui tęsiantis, nesulaukus valstybės pagalbos, žiniasklaidos funkcionavimas gali būti praktiškai neįmanomas.
Vis dėlto, problemos dėl reklamos užsakymų atšaukimų, leidinių iš uždaromų prekybos vietų atšaukimų kelia grėsmę tiek nacionalinio, tiek ir regioninio lygmens žiniasklaidos priemonių funkcionavimo tęstinumui. Jau dabar susiduriame su finansinėmis problemomis, o karantinui tęsiantis, nesulaukus valstybės pagalbos, žiniasklaidos funkcionavimas gali būti praktiškai neįmanomas.
Ypač drastiškas reklamos užsakymų sumažėjimas jau šiuo metu daro neigiamą įtaką visos spausdintinės, radijo ir televizijos bei interneto žiniasklaidos finansinei padėčiai. Prognozuojama, kad bendras reklamos rinkos susitraukimas gali siekti 60 mln. EUR per metus. Šiuo metu, interneto portalų duomenimis, per pastarąją savaitę atšaukta apie 750 tūkst. EUR, arba 50 proc. kovo–balandžio mėnesio reklamos užsakymų, ir toks procesas, akivaizdu, artimiausiomis savaitėmis tik stiprės. Radijo ir televizijos sektoriuje jau dabar fiksuojamas ne mažesnis nei 50 proc. pajamų netekimas. Tuo tarpu dėl akivaizdžiai sumažėjusių spausdintinių leidinių pardavimų prekybos vietose prognozuojami dar 6 mln. EUR praradimai.
Pajamos iš prenumeratos taip pat yra nežinomos, kadangi jau pradeda strigti prenumeratos Lietuvos pašto skyriuose procesas (didžioji prenumeratų dalis yra užsakoma pašto skyriuose). Prenumerata specializuotos kaimiškos spaudos atveju sudaro apie 75 proc. viso tiražo, o kitos spausdintinės žiniasklaidos atveju – iki pusės.
Žiniasklaidos sektoriaus atstovai imasi visų įmanomų priemonių siekiant patenkinti visuomenės poreikį žinoti naujausią ir svarbiausią informaciją. Atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą situaciją ir aukščiau paminėtas aplinkybes, tam, kad išgyventų visų rūšių žiniasklaida, reikalingas valstybės palaikymas, bent iš dalies kompensuojant netenkamas komercines žiniasklaidos pajamas. Galimi valstybės paramos būdai:
-
Ne mažiau kaip 4 mėnesių laikotarpiui atidėti mokesčių mokėjimą (GPM, Socialinio draudimo, PVM, pelno, ir kt.) žiniasklaidos sektoriaus įmonėms;
-
Suteikti valstybės subsidiją darbo užmokesčiui;
-
Suteikti supaprastintą, greitą, su valstybės garantijomis finansavimo galimybę (banko paskola, kredito linija);
-
Įkurti fondą, kuris supaprastintomis sąlygomis galėtų administruoti žiniasklaidos bendrovėms skirtas pagalbos lėšas ar tai daryti per kitą Vyriausybės pavedimu įpareigotą instituciją;
-
Supaprastinti viešojo sektoriaus viešuosius pirkimus informacijos sklaidai apie VRM, SAM, SADM, savivaldybių ir kitų Valstybės institucijų naujienas, taip informuojant skaitytojus ir gaunant viešojo sektoriaus pajamas;
-
Suteikti subsidiją esamų siųstuvų infrastruktūros ir nuomos kaštams padengti;
-
Padidinti socialinės reklamos kiekį nacionalinėse, regioninėse ir vietinėse žiniasklaidos priemonėse;
-
Kompensuoti dalines periodinių leidinių spausdinimo išlaidas;
-
Kompensuoti periodinių leidinių pristatymo išlaidas per AB Lietuvos paštas karantino laikotarpiui.
Savo ruožtu norime padėti šaliai skleisti svarbią visuomenei informaciją. Prisidedame visais būdais: skleidžiame informaciją nacionalinėje, regioninėje ir vietinėje žiniasklaidoje, aktualią informaciją platiname trimis kalbomis (lietuvių, rusų, anglų), užtikriname informacijos sklaidą nuo pranešimų kūrimo iki publikavimo, užtikriname informacijos pasiekiamumą visais dažniausiai naudojamais TV, radijo, interneto kanalais, įskaitant straipsnių ir video prieinamumą socialiniuose tinkluose.“
Šį kreipimąsi pasirašė asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Mindaugas Reinikis, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos vadovė Rasa Navickienė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos vadovė Gabrielė Andrašiūnienė ir Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus
