Bendrovės „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“ ir ritualinių paslaugų centrą „Rekviem“, direktorius Bernardas Vilkelis interviu 15min pasakojo, kad 2020 metais kremavimo paslaugų poreikis itin išaugo.
„Pastaruoju metu mes turime labai didelį mirtingumą, mūsų krematoriumas užimtas, nėra galimybės gauti paslaugą tą pačią dieną“, – sakė B.Vilkelis.
Praėjusiais metais į viršų šovusią paklausos kreivę jis sieja ne tik su mirtimis nuo COVID-19 pandemijos, bet ir sumažėjusia konkurencija, nes dalis lietuvių anksčiau aktyviau naudojosi Latvijos ar Lenkijos krematoriumų paslaugomis.
Birželio pabaigoje paskelbtos „K2 LT“ ataskaitos jų akcininkus turėjo gerokai pradžiuginti. Per pirmąjį pusmetį gauta 1,11 mln. Eur pajamų, o grynasis pelnas siekė 561 tūkst. Eur. Tai – du su puse karto daugiau nei 2019 m. „K2 LT“ akcijos pernai buvo labiausiai brangusios lietuviškos akcijos NASDAQ Baltijos biržoje, o jos rinkos kapitalizacija 2020 metų pabaigoje siekė kiek daugiau nei 9 milijonus eurų.
– Neapsieisime be klausimo apie COVID-19 pandemiją – kiek ji turėjo įtakos padidėjusiam srautui jūsų krematoriume?
– Padidėjęs srautas susideda iš kelių dalių. Konkrečiai pamatuoti, kas kiek turėjo įtakos negalime. Prie to prisidėjo pačios paslaugos populiarumo augimas. Stebėdavome, kad jis kyla po 10–20 proc. kasmet. Šie metai galėjo jį paspartinti ir šis kremacijos paslaugos populiarumo didėjimas tikriausiai bus negrįžtamas.
Paslauga turi savo privalumų. Kremuojant galima patį atsisveikinimą su velioniu daryti paprasčiau ir saugiau. Kitas dalykas, kai kurie žmonės negalėjo surengti normalių laidotuvių dėl izoliacijos ir dėl naujų susibūrimų ribojimų. Tie ribojimai kai kuriuos privertė rinktis kremaciją, o atsisveikinimai organizuoti jau po karantino arba grįžus iš izoliacijos.
Kalbant apie tiesioginę įtaką, ji nebuvo labai didelė. Per 2020 m. mes atlikome apie 7300 kremacijų, iš jų 578 buvo COVID-19 sirgę velioniai. Jei žiūrėtume tik pagal šiuos žmones, augimas būtų tik 10 proc. Tačiau matome, kad prisidėjo visi faktoriai.
Kremuoti 578 COVID-19 sirgę velioniai.
– Lietuviai artimųjų palaikus iki šiol kremuodavo ir Lenkijoje, ir Latvijoje. Ar tai irgi prisidėjo prie srautų augimo?
– Tai turėjo įtakos per pirmą karantiną. Mes tikrai stebėjome augimą, nes likome savotiškais monopolistais. Dirbome visu pajėgumu. Augimas buvo 67 proc. daugiau nei 2019 m. Po pirmojo karantino ribojimai vykti į užsienį nebegrįžo ir rinka tapo tokia pat konkurencinga kaip anksčiau.
Pasakyti, kiek tiksliai velionių kremavimui išvežama į užsienį, sunku, nes oficialios statistikos nėra. Tačiau pagal senesnių metų duomenis, manome, kad užimame apie 70–80 proc. rinkos. Kažkiek palaikų tikrai išvežta į užsienį, nes pastaruoju metu mes turime labai didelį mirtingumą, mūsų krematoriumas užimtas, nėra galimybės gauti paslaugą tą pačią dieną.
Pastaruoju metu turime labai didelį mirtingumą, mūsų krematoriumas užimtas, nėra galimybės gauti paslaugą tą pačią dieną.
Tačiau užsienyje yra panašiai – tarp lietuvių populiarus Suvalkų krematoriumas taip pat jaučia padidėjusį srautą iš pačių lenkų.
– Skelbėte, kad „K2 LT“ akcijos pernai tapo labiausiai brangusiomis lietuviškomis akcijomis. Kaip vertinate kitus finansinius įmonės rezultatus?
– Galiu pakomentuoti tik 2020 m. pirmąjį pusmetį, kadangi antrojo rezultatų dar neturime. Per jį pajamos išaugo 58 proc., o grynasis pelnas buvo didesnis daugiau nei 2,5 karto lyginant su 2019 m.
Pirmojo pusmečio rezultatuose orientavomės į 900 tūkst. eurų grynojo pelno. Taip pat numatėme, kad 2020 m. turime atlikti 7000 kremavimų. Šią dalį atlikome.
– Laidojimas nėra sritis, kurią galima rekomenduoti tarsi kirpyklą ar maistą, nes daugiausia poreikis atsiremia į konkrečią situaciją. Visgi ar atsiliepimai ir sėkmingi rezultatai turės įtakos tolesniam populiarumui tarp klientų?
– Esame darę tyrimų, jog žmonės, rinkdamiesi įmonę laidojimo paslaugoms arba kremavimui, dažniausiai remiasi savo buvusia arba artimų žmonių patirtimi. Paprastai ji eina iš lūpų į lūpas. Tiesioginė rinkodara neveikia – tai kita sritis.
Kremavimo paslaugos populiarinimas užtruko. Dirbame jau dešimtmetį ir tokią paslaugą renkasi apie 17 proc. visų mirusiųjų artimųjų.
Užsienyje tai yra normali praktika. Vokietijoje skubaus kremavimo laikas yra savaitė. Po to, planuojamas savaitgalis, kada susirenka šeima ir galima atsisveikinti su mirusiuoju.
Pas mus stengiamasi tą pačią dieną kremuoti ir palaidoti. Aišku, pagal įstatymus tą pačią dieną to daryti negalima, todėl kremuojama kitą parą. Skubėjimo yra. Galbūt karantinas ir išbandymai kitaip organizuoti laidotuves turės įtakos ir ateityje, lietuviai pamatys, kad to nereikia daryti skubiai.
– Koks požiūris vyrauja mūsų artimajame užsienyje – Lenkijoje ir Latvijoje?
– Nėra tikslios statistikos, bet mes gauname duomenis iš Tarptautinės krematoriumų asociacijos. 2019 m. duomenis, Lenkijoje kremuota 24 proc., Latvijoje – beveik 15 proc. mirusiųjų. Vakarų Europos valstybėse skaičiai aukštesni – Vokietijoje kremuojama 69 proc., Belgijoje, Liuksemburge virš 60 proc.
Oficialiai esame pripažinti Šiaurės Europa, todėl galima pažiūrėti į Skandinavijos šalis. Švedijoje kremuojama 83 proc. mirusiųjų. Ten religija, aišku, kitokia, bet vertinant kasdienį gyvenimą ir paslaugas, į kurias mes linkstame, esame panašūs į skandinavus savo požiūriu ir ekonomiškumu. Todėl manau, kad mes pralenksime vidutinį Vakarų Europos rodiklį ir kremavimas taps tradiciniu laidojimo būdu. Ateityje šis skaičius gali pasiekti 50–75 proc.
– Skelbėte, kad netrukus ketinate statyti trečiąją liniją, kuri padidintų Lietuvos krematoriumo pajėgumus iki 15 tūkst. palaikų per metus. Lietuvoje per metus numiršta apie 40 tūkst. žmonių – manote, kad netrukus atsiras poreikis tokiai didelei laidojimo rinkos daliai?
– Linija yra projektavimo stadijoje, dar reikia gauti leidimus. Tai tikriausiai atliksime per šių metų pirmą pusmetį. Jeigu viskas bus gerai, šiais metais galėsime pradėti darbus ir kitais metais ją paleisti.
Kol kas nėra aišku, kokia Lietuvoje bus konkurencinė aplinka, nes besistatančių krematoriumus yra tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje. Vėlgi, kadangi lietuviams labai svarbus laikas, turėdami didesnius pajėgumus, mes dirbsime ne tuomet, kai pirmos dvi linijos pradės dirbti visą parą, o paleidę visas tris linijas vienu metu, taip leidžiant klientams pasirinkti.
– Apie planus statyti krematoriumą netoli Vilniaus kalbėjo ir jūsų bendrovė. Kokie šio projekto planai šiandien?
– Vilniaus rajone esantis sklypas įsigytas su mintimi ten statyti atsisveikinimo sales su kremavimo galimybe. Tie pajėgumai bus minimalūs ir labiau skirti tiems žmonės, kurie norės ir atsisveikinti, ir būti kremacijos metu toje pačioje vietoje. Tada jie atsiima urną ir važiuoja jos laidoti.
Vokietijoje skubaus kremavimo laikas yra savaitė. Po to, planuojamas savaitgalis, kada susirenka šeima ir galima atsisveikinti su mirusiuoju
Pasirinkome šią vietą, kadangi pačiame Vilniuje krematoriumams numatytos vietos yra gamybiniuose rajonuose ir, mūsų nuomone, tai nėra tinkama vieta. Dabar Vilniaus rajono savivaldybė atlieka studiją, ar rajone yra reikalingi laidojimo namai ir krematoriumas. Kadangi vis tiek reikalingas savivaldybės patvirtinimas, laukiame tos studijos rezultatų. Po to priimsime sprendimus.
Vilniuje dabar statomas kitas, ne mūsų įmonės, krematoriumas. Mano žiniomis, statybos leidimas gautas ir vykdomi darbai.
– Jei visi projektai bus įgyvendinti, galimybę kremuoti palaikus turės visi trys Lietuvos didmiesčiai. Ar ši paslauga gali ir toliau smulkėti –atsirasti lokalių nedidelių krematoriumų mažesniuose Lietuvos miestuose? Kaip tai paveiktų konkurenciją?
– Manau, kad konkurencija yra normalu. Mes irgi nuo 2016 m. nedirbame monopolinėje rinkoje, nes kai kuriems miestams Suvalkai yra arčiau negu Kėdainiai. Kadangi ES yra laisvas judėjimas, negalime laikyti savęs monopolistais.
Krematoriumai gali būti lokalūs, kokie šiuo metu yra statomi Klaipėdoje. Tai, sakyčiau, daugiau yra laidojimo namai su kremavimo galimybe. Tokie pajėgumai neaptarnautų visos Lietuvos poreikio. Manau, kad net atsiradus krematoriumams didžiuosiuose miestuose, Lietuvos krematoriumas Kėdainiuose, turintis tiek logistinį, tiek kainodaros pranašumą, turėtų išlikti kremavimo lyderis.
Užsienyje yra tokia praktika, kad beveik kiekvieni laidojimo namai turi po mažą krematoriumą. Jis nedirba nuolat, o tiesiog yra užkuriamas atsiradus poreikiui. Mažos kremavimo linijos nereikalauja ir tokių didelių investicijų, nors jų galimybės yra ribotos. Bet tokių sprendimų gali atsirasti mažesniuose Lietuvos miestuose.
– Ar svarstėte apie kitas laidojimo paslaugų rūšis – laidojimo namus ar gyvūnų kremavimą?
– Taip, su laidojimo namų „Rekviem“ prekės ženklu plėsimės Kaune. Jau turime patirties įvesdami į Lietuvos rinką pasaulietinį požiūrį į atsisveikinimą. Šiuo metu matome, kad tai yra tam tikra niša, užleista laidojimo namams. Jie nėra labai stipriai pasikeitę nuo Nepriklausomybės atgavimo.
Matome, kad mirtis Lietuvoje dar yra tabu. Mes norime apie tai kalbėti drąsiau ir atviriau. Atsisveikinimo ceremonijos galėtų įgyti kitokį atspalvį, galėtų būti akcentuojamas ne gedėjimas, o pagarba mirusiam, jo šviesus atminimas.
Po Kauno bandomojo projekto mes planuojame nepaleisti šios krypties ir, jei rinka bus pribrendusi, plėsimės ir kituose miestuose.
Apie gyvūnų krematoriumą nelabai svarstėme. Jis yra vienas Tauragės rajone ir patenkina tą poreikį. Iš techninės pusės, mes tokias kremacijas galėtume vykdyti ir Kėdainiuose, bet yra įstatyminis ir emocinis kontekstas.
Paskutiniu metu turime labai didelį mirtingumą, mūsų krematoriumas užimtas, nėra galimybės gauti paslaugą tą pačią dieną
Jei mes norime kremuoti ne velionius, mums reikia pasiskelbti atliekų tvarkytojais. Tokiu atveju neaišku, ar žmonėms būtų labai malonu kremuoti savo artimąjį ten pat, kur buvo kremuojama kažkas kitas – gyvūnai ar medicinos atliekos.
– Gera proga pakalbėti apie emocinį tokio verslo kontekstą. Kiek keista naudoti tokius techninius terminus kaip „pajėgumai“ ar „linijos" kalbant apie laidojimo paslaugas. Kaip ši veikla atrodo jums?
– Iš vienos pusės, tai verslas kaip ir kiti verslai. Šioje vietoje mes esame išskirtiniai – būdami biržoje akcentuojame skaidrumą, vedame apskaitas, deklaruojame rezultatus. Lietuvoje šio sektoriaus šešėlis sudaro apie 50 proc. rinkos.
Kalbant apie terminus, dalis jų yra finansiniai, todėl juos vartojame įprastai. Bet kas liečia bendravimą su žmonėmis ir darbą pačiame krematoriume, papildoma emocija natūraliai yra. Nedirbame pramogų komplekse, kur to dalyko galėtume nejausti. Mūsų misija yra labai aiški – turime žmones, kuriems ta diena yra viena sunkesnių gyvenime, nuraminti savo profesionalumu ir šaltu protu.
Apie pelną ir pajamas kalbėti nėra sunku, bet teikiant paslaugą net ir tarpusavyje šnekant naudojame tokius terminus kaip „velionis“, „kremacija“, „kremuoti palaikai“. Neleidžiame sau naudoti kažkokių nejautrių terminų. Tačiau bendrai vartojame techninius – pajėgumai, linijos ir panašiai. Nelabai yra atitikmenų, kaip juos galima būtų pakeisti, nes apskritai tai techninis procesas.
– Ar vykdote aktyvius rinkodaros sprendimus?
– Tokią sąnaudų eilutę turime ir darome tai nuo pat krematoriumo įkūrimo. Investuojame į viešuosius ryšius kalbėdami apie kremavimą.
Pirmais metais mes kremavome vos kelis procentus nuo tais metais mirusių, todėl turėjome apie tai kalbėti, pasakoti apie kremaciją užsienyje, kviesti žmones į krematoriumą ir pasakoti jiems, kas tai yra. Šią liniją palaikome iki šiol – dalinamės rinkos naujovėmis, važinėjame į parodas, įspūdžiais dalinamės su Lietuvos žmonėmis ir nešame tą kremavimo vėliavą.
Mes jau keletą metų esame grįžę prie ankstesnio sprendimo, kad dirbsime verslas-verslui (B2B) principu, todėl palaikome ryšius beveik su visomis laidojimo įmonėmis Lietuvoje.
Laidojimo sektoriuje labai populiari internetinė skaitmeninė rinkodara. Šio sektoriaus įmonės tuo naudojasi, mes taip pat, tik gal ne tiek aktyviai.
Žiūrint į ateitį ir galvojant apie mūsų „Rekviem“ atsisveikinimo namus, yra planų aktyviai kalbėti apie pačią mirtį, galbūt galima būtų rengti tinklalaides su įvairiais žmonėmis. Apie kremavimą mitus išsklaidėme, bet laidojimo namų ir šarvojimo salių segmente turime tokį pilką šydą.
– Neskaitant kol kas dar netradicinės Lietuvoje laidojimo paslaugos, kartu esate ir akcinė bendrovė, todėl, skirtingai nei kitos laidojimo įmonės, neišvengiamai turite atvirai kalbėti apie pajamas ir pelnus. Ką teigiamo atnešė kadaise priimtas sprendimas eiti į biržą?
– Ėjimas į akcijų rinką buvo pasirinktas dėl to, kad įmonė turėjo plėstis. Tuo metu keli akcininkai buvo fiziniai asmenys ir įmonei reikėjo papildomų lėšų. Padarius apklausą, tarsi matėsi, kad kremavimui yra paklausa. Be to, tai nėra išskirtinis atvejis pasaulyje.
Laidojimas yra komunalinių paslaugų sektorius, kurio visuomet reikės – turime vandenį, elektrą, krematoriumas tiesiog yra viena iš tų paslaugų. Žiūrint istoriškai, pavyzdžiui, Anykščiuose laidojimo paslaugas dar ir dabar teikia „Anykščių komunalinis ūkis“.
Taigi akcinės bendrovės platforma akcininkams leido laisvai prekiauti akcijomis, o įmonės atžvilgiu tai buvo platforma skaidriau dalintis informacija. Šis sprendimas padėjo susilaukti daugiau dėmesio ir lengviau skleisti savo žinias apie kremaciją, plėtros planus ir paslaugas.
Tai buvo sprendimas leidęs būti atviriems visuomenei. Jau ir taip turime slenkstį, kad kremavimas nėra ta tema, apie kurią norėtųsi kalbėti, todėl stengėmės, kad nebūtų neaiškumų dėl įmonės finansų.
Buvimas akcijų rinkoje ateityje leis pritraukti lėšų plėtrai, taip pat tai galimybė žmonėms patiems investuoti į šias akcijas.
– Ar galimų investuotojų neatbaido tokia specifinė įmonės veikla – investuoti į mirtį? Galbūt jie žiūri tik į finansinį rezultatą?
– Tikrai teko girdėti pasisakymų, kad kai kurie iš principo savo investicijas nori nukreipti į linksmesnius dalykus. Tokia investuotojų grupė egzistuoja.
Tačiau žvelgiant į didžiąją dalį, tikruosius investuotojus, jie daugiau žiūri į įmonės rezultatus, kokios jos perspektyvos, kaip ji reaguoja į konkurencinę aplinką. Jie dažniausiai yra pragmatiški.
