Personalo atrankos specialistai pabrėžia, kad vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės darbo rinkoje dar iki krizės darbdaviams buvo viena nepatraukliausių darbuotojų grupių.
Personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė 15min tvirtino, kad darbo praradimas tokiame amžiuje įstumia darbuotoją į beviltišką situaciją.
„Šiai amžiaus grupei kyla didesnės problemos, nes įmonės labiau orientuojasi į jaunesnius darbuotojus – patraukliausias amžius yra 25-34 metai“, – pabrėžė „CV online“ atstovė.
Tačiau dabar vyresni darbuotojai susiduria su papildomais iššūkiais – pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) rekomenduojant vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu darbdaviai susiduria su dilema, ką daryti, jei nuotolinio darbo galimybės nėra.
Suprasti akimirksniu
- Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rekomenduoja rizikos grupės žmonėms (vyresnio amžiaus ar sergantiems lėtinėmis ligomis), saugant jų sveikatą, darbą organizuoti nuotoliniu būdu. Jei nėra tokios galimybės, siekiant užtikrinti jų saugumą, pasistengti, jog vyresnio amžiaus darbuotojas darbo vietoje turėtų kuo mažesnį kontaktą su kitais žmonėmis.
Stambios įmonės ir įstaigos, turinčios ženklią dalį vyresnio amžiaus darbuotojų, ieško įvairių išeičių – pavyzdžiui, išleidžia kasmetinių atostogų, suteikia papildomų laisvų dienų, keičia darbo pobūdį. Visgi šios priemonės anksčiau ar vėliau išseks, tad kas bus toliau?
Vyresnio amžiaus darbuotojų nerimą dėl darbo vietos ir neužtikrintumą dėl ateities pastebi ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI), sulaukianti nemažai skambučių iš asmenų, kurie yra priskirtini rizikos grupei.
VDI patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė 15min tvirtino, kad vieni saugodami savo sveikatą teiraujasi dėl galimybių pratęsti darbą nuotoliniu būdu, negrįžtant į darbo vietą, kiti į darbo vietas grįžti nori, tačiau su tuo nesutinka darbdavys, atsižvelgdamas į SAM rekomendacijas rizikos grupės asmenims nedirbti darbo vietose.
Vieni vyresnio amžiaus darbuotojai nori pratęsti darbą nuotoliniu būdu, kiti į darbo vietas grįžti nori, tačiau su tuo nesutinka darbdavys, atsižvelgdamas į SAM rekomendacijas.
„Taip pat pasitaiko skundų dėl darbdavio raginimo eiti apmokamų ar nemokamų atostogų, kad rizikos grupei priskiriami darbuotojai dar negrįžtų į darbo vietas. Kaip organizuoti rizikos grupei priskiriamų darbuotojų darbą teiraujasi ir darbdaviai”, – pasakojo J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Labiausiai mažėja dirbančių pensininkų
Tad papildomos rekomendacijos darbdaviams, o taip pat ir tarp rizikos grupėje esančių darbuotojų tvyranti viruso ir tiesioginio kontakto su kitais žmonėmis baimė jau atsiliepė vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SocMin) duomenys rodo, kad kovo-gegužės mėnesiais dirbančiųjų skaičius labiausiai sumažėjo vyresnių nei 65 asmenų grupėje – 6,4 proc. tokių darbuotojų jau iškrito iš darbo rinkos.
Tarp 61–65 metų amžiaus gyventojų dirbančiųjų skaičius susitraukė 4,1 proc. Palyginimui, mažiausias dirbančiųjų sumažėjimas stebimas 36–40 amžiaus grupėje – tik 1,6 proc.
Per karantiną ši problema tik apsinuogino ir niekas to nebeslepia, nes arba atleidžia pirmiau vyresnio amžiaus žmones, arba jų tiesiog nepriima, – pastebi I.Ruginienė.
Lietuvos profsąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė 15min pabrėžia, kad karantinas dar labiau apnuogino problemą, kad vyresni nei 50 metų amžiaus darbuotojai visuomet buvo lengviau atleidžiami ir sunkiau priimami į darbą.
„Šita problema ir diskriminacija pagal amžių egzistavo ir iki krizės. Problema labai opi, nes išankstinė pensija galima tik likus penkeriems metams iki pensijos – ir dar su didele rizika prarasti dalį pensijos. Per karantiną ši problema tik apsinuogino ir niekas to nebeslepia, nes arba atleidžia pirmiau vyresnio amžiaus žmones, arba jų tiesiog nepriima“, – pastebi I.Ruginienė.
Kai kur dirba tik pusė darbuotojų
Stambiose Lietuvos įmonėse ir įstaigose dėl viruso grėsmės šiuo metu dirba ne visi vyresnio amžiaus darbuotojai.
Pavyzdžiui, „Rimi Lietuva“ iš beveik 350 vyresnių nei 60 metų darbuotojų (tai sudaro 12 proc. nuo visų darbuotojų) apie pusė šiuo metu atvyksta į darbo vietas. „Maxima“ prekybos tinkle, kur dirba 1714 tokių darbuotojų (13,5 proc. nuo visų) – apie 84 proc. darbuotojų.
Šiuo metu mūsų bendrovėje dirba apie 84 proc. vyresnio amžiaus darbuotojų – tie, kurie tikrai jaučiasi gerai ir nori dirbti, – sako E.Dapkienė.
„Šiuo metu mūsų bendrovėje dirba apie 84 proc. vyresnio amžiaus darbuotojų – tie, kurie tikrai jaučiasi gerai ir nori dirbti. Paskelbus karantiną, kalbėjome su darbuotojais ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač bijantiems, rekomendavome nedirbti. Visiems savo darbuotojams kasdien matuojame temperatūrą, suteikiame prevencines saugos priemones“, – 15min informavo „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
„Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė 15min pasakojo, kad šalyje paskelbus karantiną, „Rimi“ peržiūrėjo darbuotojų darbo grafikus, sudarydama galimybę vyresnio amžiaus darbuotojams, taip pat – turintiems vaikų, gyvenantiems su vyresnio amžiaus artimaisiais ar tiesiog jaučiantiems nerimą dėl dabartinės situacijos likti namuose: išeiti atostogų arba susidėlioti darbo režimą taip, kad dirbant jaustųsi ramūs ir saugūs.
Tuo tarpu „Lietuvos pašto“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė 15min informavo, kad iš 670 vyresnių nei 60 metų darbuotojų (apie 15 proc. nuo visų darbuotojų) dauguma šiuo metu dirba.
„Bent jau Lietuvos pašte tokio amžiaus žmonės nėra labiausiai nerimaujanti grupė. Didžioji dalis vyresnių nei 60 metų žmonių dirba laiškininkais, skirstytojais, paštų skyriuose. Bendrovė pakeitė savo procesus tam, kad apsaugotų ir šių, ir kitų darbuotojų sveikatą – siuntų, laiškų, išmokų pristatymas vykdomas „iki slenksčio“, daug siuntų, jeigu ant jų yra nurodytas telefono numeris, nukreipiamos į siuntų savitarnos terminalus, siuntų centruose buvo organizuojamos pamainos, visi darbuotojai yra aprūpinti apsaugos priemonėmis“, – vardijo V.Budrienė.
Bent jau Lietuvos pašte tokio amžiaus žmonės nėra labiausiai nerimaujanti grupė, – pastebi V.Budrienė.
Ji pažymėjo, kad jei žmogus baiminasi dirbti, jis gali išeiti atostogų, tačiau mažuma darbuotojų šioje amžiaus grupėje pasinaudojo tokia teise.
„Daugiau atostogų eina žmonės, turintys darželinukus bei pradinukus”, – pridūrė „Lietuvos pašto“ atstovė.
Įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“ iš viso dirba 2077 darbuotojai – iš jų 479 darbuotojai arba 19 proc. yra vyresni nei 60 metų.
Bendrovės viešųjų ryšių specialistė Patricija Elžbieta Zarankaitė 15min tvirtino, kad šalyje paskelbus karantiną visi darbuotojai, turintys tokią galimybę, dirbo nuotoliniu būdu. Tuo tarpu rizikos grupei priklausantys darbuotojai, kurie negali dirbti iš namų – pavyzdžiui, vairuotojai, buvo raginami pasiimti atostogas.
„Šalyje paskelbus karantiną vairuotojų poreikis sumažėjo apie 20 proc., tačiau rizikos grupei priklausančius vairuotojus kvietėme pasinaudoti sukauptomis atostogomis, saugoti savo sveikatą. Darbuotojų neatleidome, prastovų nesant būtinybei nefiksavome, darbuotojams ir toliau užtikrinome jiems priklausančią sveikatingumo priemoką. Karantino laikotarpiu sprendimą nedirbti priėmę žmonės savo apsisprendimą dažniausiai motyvavo senatvės pensijos ir sveikatos problemomis. Žinoma, retais atvejais darbuotojai naudojasi ir neapmokamomis atostogomis“, – tvirtino P.E.Zarankaitė.
Ir atostogose, ir nedarbingume
Kaip minėjo visos kalbintos įmonės, namuose liekantys vyresnio amžiaus darbuotojai, jei yra galimybė dirba iš namų, jei tokios nėra – dažniausiai išeina atostogų. Turintys lėtinių ligų pasiima nedarbingumo pažymėjimą. Tiesa, Darbo inspekcija primena, kad darbuotojai negali būti verčiami ne savo noru eiti neapmokamų ar apmokamų atostogų.
Beje, yra ir įmonių, kurios vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatą saugo savo sąnaudomis. „Lidl Lietuva“ vyresniems kaip 60 metų darbuotojams, kurie neatostogauja ar neturi nedarbingumo pažymėjimo, dirbantiems parduotuvėse ir logistikos centre, per visą karantino laikotarpį pasiūlė pasilikti namuose.
Rizikos grupėje esantys „Lidl Lietuva“ darbuotojai, gavo apmokamų poilsio dienų. Jos apmokamos kaip ir darbo dienos, o tokia galimybe pasinaudojo kelios dešimtys prekybos tinklo darbuotojų.
Vyresnio amžiaus pedagogų dirba tik 20 proc.
Vienas didžiausių darbo vietose nedirbančių vyresnio amžiaus darbuotojų skaičius – darželiuose. Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė 15min informavo, kad pirmadienį Vilniaus darželiams atnaujinus veiklą šiuo metu su vaikais dirba 1400 pedagogų – iš jų 130 priklauso rizikos amžiaus grupei.
Iš viso šiuo metu darželiuose su vaikais dirba 20 proc. rizikos grupei priklausančių pedagogų – likę darbuojasi nuotoliniu būdu arba pasiėmę atostogas.
„Rizikos grupėje esantys pedagogai sudaro 8-9 proc. nuo visų šiuo metu dirbančiųjų darželiuose. Iš viso turime apie 622 pedagogus, priklausančius rizikos grupei. Mes vadovaujamės Ekstremalios situacijos valstybės operacijų centro rekomendacija jiems dirbti nuotoliniu būdu. Tiek, kiek darželiai gali, jau pasitelkė jaunesnio amžiaus darbuotojus ir verčiasi be vyresnių. Dauguma rizikos amžiaus pedagogų dirba nuotoliniu būdu, dalis pasiėmę kasmetines dalines atostogas“, – vardijo vicemerė.
Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas, įstaigas, valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių vadovus sudaryti galimybę darbuotojams, priskirtiems rizikos grupėms, dirbti nuotoliniu būdu arba organizuoti jų darbą taip, kad būtų užtikrinamas kuo mažesnis kontaktas su kitais asmenimis.
Tiek, kiek darželiai gali, jau pasitelkė jaunesnio amžiaus darbuotojus ir verčiasi be vyresnių. Dauguma rizikos grupės pedagogų dirba nuotoliniu būdu, dalis pasiėmę kasmetines dalines atostogas, – teigė vicemerė.
Tiesa, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis „Žinių radijui“ sakė, kad šiuo metu įstaiga atlieka tyrimą, ar šis teisės aktas nediskriminuoja vyresnio amžiaus žmonių.
Šiuo metu Vilniuje į darželius sugrįžo ketvirtadalis vaikų – beveik 7 tūkst. Dirba visi darželiai, iš viso veikia 1200 grupių, kuriose po 4–6 vaikus.
E.Tamošiūnaitė atkreipė dėmesį, kad įstaiga įstaigai nelygi – vienuose darželiuose dirba tik keli vyresnio amžiaus pedagogai, o kituose jų gerokai daugiau. Dėl šios priežasties vaikams vis gausiau sugrįžtant į darželius, į pagalbą gali tekti kviestis ir rizikos grupėje esančius darbuotojus.
„Nuo pirmadienio dar daugiau ateis vaikų, o nuo birželio 1 dienos ir visi gali ateiti, tai tada neišsiteksime be šių darbuotojų. Turėsime grįžti į įprastą režimą ir pradėti dirbti visu pajėgumu“, – mano E.Tamošiūnaitė.
Ji pridūrė negirdėjusi apie bijančius sugrįžti į darbo vietą ar norinčius išeiti iš darbo pedagogus – priešingai, esą kai kurios auklėtojos praneša, kad jau norėtų dirbti su vaikais.
Nuo pirmadienio dar daugiau ateis vaikų, o nuo birželio 1 dienos ir visi gali ateiti, tai tada neišsiteksime be darbuotojų. Turėsime įeiti į įprastą režimą ir pradėti dirbti visu pajėgumu, – mano E.Tamošiūnaitė.
„Jei nenorės grįžti, tai kiekvieno žmogaus apsisprendimas dirbti ar nedirbti. Dabar taikomas mišrus ugdymo modelis, nes ir nuotolinis darbas vyksta, ir tiesioginis. Kiek tai laiko išliks, ar karantinas bus tęsiamas, ar nuo rudens ir vėl mišrų modelį teks taikyti, sunku įvertinti. 60 metų nėra pensinio amžiaus žmogus – jam lieka keli metai iki pensijos, tad dauguma nori išdirbti šiuos metus. Ne paslaptis, kad ir tie darbuotojai yra mums reikalingi, nes darbuotojų pertekliaus ikimokyklinėse įstaigose tikrai nėra“, – kad vyresnio amžiaus darbuotojų sumažės nemano Vilniaus vicemerė.
Nukentės ir jauni darbuotojai
Tačiau, kaip pastebi R.Karavaitienė, sunkumų susirasti darbą patirs ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jauniausi darbuotojai, dar neturintys jokios patirties.
Šią tendenciją jau atskleidžia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistika – per pastaruosius du mėnesius 20-25 metų grupėje darbuotojų sumažėjo 4,6 proc. Tai antrasis prasčiausias rodiklis po vyresnių nei 65 metų darbuotų.
