KT skundą priėmė sausio 16 dieną, pranešė bendrovė – teismas nagrinės, ar Konstitucijai neprieštarauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostata, jog asmuo gali būti laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų vien todėl, kad prieš jį inicijuotas baudžiamasis persekiojimas, bet nėra priimtas joks teismo sprendimas.
„Suprantu, kad tai tik pirmas žingsnis, tačiau jis labai reikšmingas, siekiant išsiaiškinti, kokiomis taisyklėmis vadovaujasi valstybės institucijos ir „Lietuvos geležinkeliai“, performuodami rinką pagal savo supratimą ir interesus“, – pranešime sakė „Skinest Baltija“ direktoriaus Valdas Rasimas.
Pasak įmonės, tai pirmas individualus skundas ne iš baudžiamosios srities, kurį nagrinėti priėmė Konstitucinis Teismas.
„Skinest“ teigimu, dabar įstatyme įtvirtinta tvarka apriboja asmenų, prieš kuriuos yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, civilines teises.
„Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, tai yra ne tik pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, bet kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. (...) Valstybės institucija ar pareigūnas negali laikyti asmens kaltu, jei jo kaltumas nėra pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, – rašoma „Skinest“ prašyme KT.
„Skinest“ taip pat prašė įvertinti ir kitas įstatymo nuostatas. Vieną jų, nesuteikiančią galimybės pašalinti rizikų dėl praeityje turėtų ryšių su užsienio valstybių institucijomis, specialiosiomis tarnybomis ar gyventojais, KT atsisakė vertinti, nes ja nebuvo vadovaujamasi priimant grupei nepalankius sprendimus.
Kitas prašymo dalis dėl nepakankamo argumentavimo KT grąžino „Skinest“ su galimybe pašalinus trūkumus jas pateikti iš naujo.
Anot „Skinest“, Konstitucijai galimai prieštarauja tai, kad įstatyme nėra numatyti konkretūs kriterijai, kuriuos turi atitikti grėsmę šalies saugumui keliantys ryšiai su užsienio institucijomis, įmonėmis ir asmenimis, o sandorių patikrai taikomi kriterijai neatitinka aiškumo, proporcingumo, pagrįstumo reikalavimų ir paneigia ūkinės veiklos laisvės principą.
„Skinest“ taip pat prašė įvertinti tvarką, jog strateginių įmonių sandorius tikrinančiai vyrausybinei komisijai vertinant sandorį tikrinamiems asmenims ar įmonėms neteikiama informacija apie patikros pradžią ir jos atlikimą, nesuteikiama teisė pasiaiškinti, nepateikiami jos metu surinkti ir gauti dokumentai, nepranešama apie komisijos išvadą bei Vyriausybės nutarimą, neleidžiant su jais susipažinti.
„Skinest“ skundė ir jai nepalankius du Vyriausybės nutarimus, lėmusių grupės pašalinimą iš „Lietuvos geležinkelių“ konkursų, neprieštarauja Konstitucijai ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymui. KT teigimu, šiuo atveju „Skinest“ taip pat tinkamai neargumentavo prašymų, todėl ir jie grąžinti grupei.
Iš „Lietuvos geležinkelių“ konkursų „Skinest“ grupė faktiškai buvo pašalinta 2018 metais, vyriausybinei komisijai ir Vyriausybei neleidus „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutarčių su įmone. Vyriausybė tuomet nurodė, kad „Skinest Rail“ savininkas O.Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Šią išvadą „Skinest“ buvo apskundusi Lietuvos teismams, tačiau jie pernai galutinai pripažino, kad Vyriausybės veiksmai buvo teisėti.
„Skinest“ pernai gruodį taip pat apskundė Lietuvą Europos Komisijai. Anot įmonės, Lietuvos institucijos siekia eliminuoti „Skinest“ grupės įmones „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ iš rinkos, o tai pažeidžia pamatines ES teisės normas. 2018-ųjų rugpjūtį „Skinest“ Europos Komisijai apskundė ir „Lietuvos geležinkelius“, nes šie savo antrinių įmonių „LG Cargo“, Geležinkelių tiesimo centro (GTC) ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo (VLRD) konkursus skelbia neviešai, be to, „Skinest“ įtaria galimą valstybės pagalbą šioms įmonėms.
