Į šią poziciją taip pat kandidatavo kultūros istorikas Darius Kuolys.
E.Valatkos, einančio ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidento pareigas, kandidatūrą pasiūlė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Alvija Černiauskaitė ir pirmininkė S.Mačiukaitė-Žvinienė.
Aukščiausioji valdymo institucija – LRT taryba, prižiūri, kaip vykdoma LRT misija, ir renka LRT generalinį direktorių. Ji sudaryta iš visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų ir skiriama 6 metų kadencijai. Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas.
Tarybos narius skiria Prezidentas, Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Kandidatuodamas į tarybą ir pateikdamas savo gaires, KTU rektorius pabrėžė, kad LRT, kaip stipraus, nešališko ir nepriklausomo visuomeninio transliuotojo vaidmuo informuojant ir telkiant visuomenę kintančių naujųjų medijų amžiuje – išskirtinis.
„Labai svarbu, kad visuomeninis transliuotojas, kaip viešojo gėrio puoselėtojas ir vertintojas, nebūtų politizuotas ir jam būtų užtikrinamas pakankamas finansavimas siekiant išlaikyti aukščiausius profesinius ir etikos standartus. Švietimas yra itin svarbi visuomeninio transliuotojo misijos dalis, nes per švietimą visuomenė nuolatos atsinaujina, o tai tiesiogiai sąlygoja jos ilgalaikio vystymosi kryptis“, – sakė profesorius.
Siūlymuose – konkretūs darbai
Jo nuomone, tik nuolatinė atvira diskusija, įtraukianti įvairiausių interesų grupių atstovus kolektyviniams klausimams spręsti, yra gyvybingos ir demokratiškos visuomenės pagrindas.
„Neseniai parengto Nacionalinio pažangos plano 2021–2030 metams pagrindinis tikslas – žmogus, įgalintas veikti ir dirbti kokybišką darbą, gaunantis orias pajamas, gyvenantis saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje. Esminis pamatas tokiems tikslams pasiekti – kryptingas dėmesys ir investicija į švietimo ir mokymo sistemą, o šiuo požiūriu visuomeniniam transliuotojui tenka nepaprastai svarbus vaidmuo, kurį būtina stiprinti“, – minėjo E.Valatka.
Vertindamas savo dabartines veiklas, sukauptą patirtį ir turimas kompetencijas, KTU rektorius teigė, kad LRT taryboje galėtų būti naudingas dviem aspektais – prisidėti prie LRT kaip organizacijos bei visuomenės ugdymo platformos vystymo.
Jis žada dirbti stiprinant LRT ryšius su užsienio organizacijomis bei inicijuoti LRT edukacijos strategiją bei jai įgyvendinti reikalingų veiksmų plano parengimą.
Remiantis geriausia europine praktika, ši strategija turėtų apimti platų spektrą – nuo partnerysčių su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis iki universitetų, mokymosi visą gyvenimą ir priemonių socialinei atskirčiai mažinti. Tai leistų dar labiau išplėsti LRT auditoriją, nuosekliai sekant LRT misija ir keliant kokybės kartelę.
KTU rektorius, kaip LURK prezidentas, pabrėžė, kad dar vienas jo tikslas – LRT bendrystė su visai šalies universitetais ir kitomis aukštojo mokslo institucijomis. Tai LRT suteiktų didesnės įvairovės ir vertingo turinio.
Universitetams tai leistų stiprinti mokslo autoritetą, pristatyti pasiektus veiklos rezultatus ir jų poveikį plačiajai visuomenei, aktyviau dalyvauti viešojoje erdvėje reiškiant nuomonę aktualiais klausimais, kadangi vis aktyviau reiškiasi dezinformacija ir „melagingos naujienos“.
