„Pakitę visuomenės informavimo vartojimo įpročiai įtvirtino pramoginį turinį, pastumdami į šoną kultūrinę, tiriamąją, analitinę informaciją ir žurnalistinę veiklą.
Kultūrinės dimensijos ir tematikos dažniausiai esama kultūros leidiniuose: kultūrinė tematika, su tam tikromis išimtimis, nėra pagrindinis populiariosios žiniasklaidos turinys“, – rašoma dokumente.
Jam 2018 metų vasario 6-ąją pritarė Kultūros ministerijos Medijų taryba.
Anot ministerijos tarybos, anksčiau paminėtos viešosios informacijos sritys „neturi būti inertiškai subsidijuojamos valstybės lėšomis, bet turi vis labiau pritraukti visuomenės dėmesį ir skatinti ją tapti tinkamu, taip pat ir finansiniu, indėlininku“.
Stokoja teisėkūros iniciatyvų
Kultūros ministerija, kaip nurodoma dokumente, yra beprarandanti realų politikos formuotojos vaidmenį.
„Teisėkūros iniciatyvų trūkumas, teisės teikti teisėkūros iniciatyvas delegavimas kitoms institucijoms, tarp jų ir visuomenės informavimo politiką įgyvendinančioms priežiūros institucijoms – tai dar keli veiksniai, dėl kurių prarandamas realus Kultūros ministerijos, kaip politikos formuotojos, vaidmuo.
Atitinkamai vertintinas politikos formuotojos neįsitraukimas į kitų subjektų parengtas teisėkūros iniciatyvas, kai jomis siūlomi pokyčiai paliečia svarbius visuomenės informavimo politikos srities klausimus ir objektus“, – teigia ministerijos taryba.
Anot jos, Lietuvoje egzistuoja žiniasklaidos priemonių įvairovė, tačiau tai esą nebūtinai reiškia, kad yra ir turinio – nuomonių, šaltinių – įvairovė.
„Nes nemaža dalis visuomenės informavimo priemonių yra valdomos didesnių žiniasklaidos bendrovių ar jų grupių“, – rašoma dokumente.
Žiniasklaidos rinka – labai koncentruota
Siekiant stiprinti visuomenės informavimo pliuralizmą ir sąžiningą konkurenciją, ministerijos tarybos manymu, turėtų būti peržiūrėtos visuomenės informavimo priemonių monopolinės ir dominuojančios padėties nustatymo taisyklės bei svertai.
„Naujausi tyrimų rezultatai patvirtina, kad dauguma, tai yra 10 iš 12, Baltijos šalių žiniasklaidos rinkų yra labai koncentruotos ir konstatuotina oligopolinės konkurencijos kūrimo tendencija; vidutinė žiniasklaidos koncentracija tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatyta tik dviejose rinkose – Estijos televizijos ir Lietuvos interneto žiniasklaidos“, – dėstoma ministro pasirašytame įsakyme.
Jame taip pat teigiama, kad įprastai žurnalistikai konkurencinę aplinką didina piliečių žurnalistika, esą fragmentiškai atspindinti visuomenės aktualijas ir dažniau prisiimanti viešojo sergėtojo vaidmenį, o ne iš jo išplaukiančią atsakomybę.
Vidutinė žiniasklaidos koncentracija tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatyta tik dviejose rinkose – Estijos televizijos ir Lietuvos interneto žiniasklaidos.
Gyventojai nekritiški
Kitas konkurentas – socialiniai tinklai – palanki terpė melo sklaidai.
„Socialinių tinklų platformos, iš esmės nekurdamos originalaus turinio, tampa aktyviais jo siūlytojais ir skleidėjais, formuojančiais savąsias redukuotų naujienų auditorijas. Šiose platformose neretai prapuola naujienų ar pranešimų autentiškumas, randasi palanki terpė „netikroms žinioms“, kurios jau tapo globalia problema“, – dėsto Kultūros ministerijos Medijų taryba.
Jos teigimu, Lietuvos gyventojai nėra kritiški viešosios informacijos kanaluose pateikiamam turiniui.
Faktų pateikimo skirtumai skirtinguose informacijos šaltiniuose ar „netikros žinios“ pastebimi gana retai.
„Faktų pateikimo skirtumai skirtinguose informacijos šaltiniuose ar „netikros žinios“ pastebimi gana retai (15–20 proc.) ir jie dažnai ignoruojami (68 proc.)“, – nurodoma dokumente.
Kultūros ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei kultūros įstaigos, spręsdamos medijų ir informacinio raštingumo klausimus, esą turėtų labiau įsitraukti skatindamos įvairias, į mokymąsi visą gyvenimą orientuotas medijų raštingumo ir medijų edukacijos iniciatyvas.
Dokumente pabrėžiama, kad dar 2015-aisiais buvo sukurtas institucinis priežiūros mechanizmas dezinformacijai ir kitai draudžiamai skleisti informacijai, tačiau esą „vien šio įrankio minėtai problemai spręsti nepakanka, nes jis lokalaus pobūdžio“.
Neigiama verslo įtaka – regionuose
„Neobjektyvumas ir šališkumas tebėra dažniausi visuomenės informavimo principų pažeidimai. Tuo metu klientelizmas bei interesų neatskleidimas išskiriamos kaip dvi pagrindinės korupcijos paplitimą žiniasklaidoje lemiančios problemos“, – nurodo Medijų taryba.
Anot jos, neigiama verslo ir valdžios įtaka visuomenės informavimo procesams išlieka intensyviausia savivaldybėse, kur ją esą reikėtų siekti apriboti.
Pastebima, kad Lietuvoje nedaug vaikams adaptuoto žiniasklaidos turinio, o ir jis esą stipriai orientuotas į pramogą.
„Informacinę atskirtį taip pat patiria ir kitos socialinės integracijos požiūriu pažeidžiamos grupės – negalią turintys asmenys ir tautinių bendrijų atstovai“, – rašoma dokumente. Ypač tautinių bendrijų kalbomis kalbančioje Lietuvos auditorijos dalyje tam tikrais aktualiais visuomenės gyvenimo klausimais, anot Medijų tarybos, formuojasi informacinė atskirtis.
Ministerija: užsakomoji informacija turi būti žymima
Norėdama išlaikyti tinkamą turinio kokybę ir profesionalumą, valstybė, tarybos manymu, neturėtų remti veiklos ar paslaugų tų viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, kurie nesilaiko profesinių standartų ar elgesio taisyklių.
„Tokių pačių ar panašių valstybės lėšų panaudojimo standartų turėtų būti laikomasi ir valstybės viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvauja visuomenės informavimo paslaugų teikėjai, srityje“, – priduriama dokumente.
Kultūros ministerijos Medijų taryba kelia tikslą peržiūrėti valstybės paramos, kaip tam tikros atsvaros, taisykles. Tai esą svarbu padaryti ir dėl 2018 metais įsigaliojusių Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, nustačiusių alkoholio reklamos draudimą.
Taip pat, anot tarybos, „turi būti atkurtas iki 2010 metų spalio 18 dienos galiojęs Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimas žymėti užsakomąją informaciją, nurodant jos užsakovą“.
D.Velkas: dabar matomi prioritetai
Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas, užklaustas, kokias kryptis ministerija imsis įgyvendinti pirmiausia, atsakė, kad tai jau pradėta daryti.
„Šiuo metu Kultūros ministerija su Registrų centru bendradarbiauja, kad 2020 metais būtų sukurta Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS); Seimui pateiktos Kultūros ministerijos parengtos gairės, kaip būtų galima atnaujinti valstybės paramos žiniasklaidai modelį ir pan.“, – 15min dėstė jis.
D.Velko teigimu, svarbu suprasti, kad kryptys sujungia ir viešai „įgarsina“ veiklas viename strateginiame dokumente ir chronologiškai išdėsto vykdomas priemones laike.
„Atkreiptinas dėmesys, kad šios srities (visuomenės informavimo) politikos strateginio dokumento iki šiol nebuvo, todėl nebuvo aiškiai matomi nei prioritetai, nei veiksmai, nei būdai (priemonės) siekti rezultatų“, – atsakyme nurodė skyriaus vedėjas.
Įsakymą „Dėl visuomenės informavimo politikos strateginių krypčių 2019–2022 metams patvirtinimo“ kultūros ministras pasirašė vasario 19-ąją. Su visu dokumentu galite susipažinti čia.
