Sąlygų sudarymas vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje – tik viena iš Lietuvoje ketinamos inicijuoti vadinamosios „sidabrinės“ ekonomikos dalių.
„Galvojame ieškoti papildomų paskatų darbdaviams neatleisti iš darbo žmonių, kurie yra arti pensinio amžiaus“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje šią savaitę teigė ministrė Monika Navickienė.
M.Navickienės teigimu, šį planą pirmiausia bus bandoma pradėti keliose savivaldybėse.
„Išnagrinėjus šalies ir gerąją užsienio šalių patirtį, parengti (bandomajį projektą – BNS) pasirinktose skirtingo dydžio keliose (vėliau BNS ministerija patikslino, kad trijose – BNS) Lietuvos savivaldybėse“, – teigė ministrė.
Senjorai bijo, kad planas liks stalčiuje
2 tūkst. aktyvių pagyvenusių žmonių vienijančio Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė baiminasi, kad šis valdžios planas, kaip ir daugelis panašių, „liks popieriuje“.
„Kiek jau prikurta strategijų, planų, koncepcijų, vizijų, priemonių... Ir niekas neįgyvendinta. Tik ant popieriaus“, – BNS sakė ji.
Ji apgailestavo, kad kiekviena valdžia kuria „grandiozinius planus“, užuot planavusi žemiškesnius darbus, pavyzdžiui, prie daugiabučių įrengti suoliukų, kad pensininkai susitikę pabendrautų.
Z.Žebrauskienės teigimu, „sidabrinės“ ekonomikos projektu turi būti visų pirma sprendžiamos sveikatinimo ir socialinės įtraukties ir švietimo problemos, kad žmogus kuo ilgiau išliktų savarankiškas, o paskui sektų verslumo ir užimtumo skatinimo reikalai.
„Darbo rinka jiems ribota“, – tvirtino Trečiojo amžiaus universiteto rektorė.
Pasak jos, senjorus labiau galima įtraukti ne tiek į darbo rinką, kiek į savanoriavimą įvairiose srityse, kitų pagyvenusių žmonių mokymuose.
„Atlaisvintume jaunus žmones kitiems darbams“, – BNS kalbėjo Z.Žebrauskienė.
Vyresnio amžiaus žmones išlaikytų stažuotės, darbo vietų dalijimasis
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė abejoja idėja „sidabrinės“ ekonomikos koncepciją išbandyti keliuose rajonuose. Jai nėra aišku, kodėl pasirinktas toks modelis.
Pasak jos, pirmiausia reikėtų paklausti, ko nori patys vyresnio amžiaus žmonės, išsiaiškinti, kas juos išlaikytų darbo rinkoje, tartis su verslu.
„Bandyti reikia ne savivaldybėse, o tam tikrose šakose, kur yra vyresnių darbuotojų poreikis. Sidabrinė ekonomika apjungia įvairius sektorius, technologijas, kad žmonės kuo ilgiau išliktų darbo rinkoje, kad galėtų savimi pasirūpinti, kad dalintųsi savo patirtimi“, – BNS svarstė ji.
E.Radišauskienės teigimu, reikia tiesiogiai dirbti su verslu, kad tokius žmones išlaikytų darbo rinkoje, į juos investuotų, juos įdarbintų.
„Verslui nereikia pinigų vien dėl to, kad pasiimdamas vyresnio amžiaus žmogų, jis gaus paramą. Verslas atsakingai žiūri į vyresnius žmones ir jų užimtumo ilgalaikę perspektyvą. Trumpalaikis darbuotojas vargu, ar darbdaviui bus reikalingas“, – kalbėjo LVK atstovė.
Ji siūlo vyresnio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje taikant stažuotes arba dalintis darbo vieta – tokia galimybe, E.Radišauskienės teigimu, dabar beveik nesinaudojama.
„Galėtų kartos – jaunas ir vyresnio amžiaus žmogus – dalintis: vieni perduoti patirtį, o kiti dirbant kartu pasimokyti“, – kalbėjo E.Radišauskienė.
M.Navickienė sako, kad projektas būtų finansuojamas Europos Komisijos lėšomis ir tam būtų skirta 550 tūkst. eurų. Pasak jos, Darbo kodekso pakeitimus numatoma teikti Seimo rudens sesijai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad šiuo projektu norima motyvuoti ir suteikti galimybes vyresnio amžiaus žmonėms integruotis į socialinį, politinį, kultūrinį gyvenimą ir dalyvauti darbinėje veikloje.
Pagal šį projektą sukurtas ir išbandytas modelis galės būti taikomas visoje Lietuvoje.
