Šioje karalystėje gyvena tūkstančiai žmonių – šeimos su mažais vaikais, balkonuose stovinčiais dviračiais ir vežimėliais, nors įstatymai draudžia čia statyti daugiabučius.
Nusprendė pirkti svajonių būstą
Bankai čia įsikurti norintiems žmonėms drąsiai dalina paskolas, nors žemė, ant kurios verda statybos, priklauso Vilniaus miestui.
Tegul vežimėliai, džiūstantys skalbiniai ar vaikiški žaislai jūsų neapgauna – nei vieno daugiabučio čia iš tiesų nėra, tik biurai ir poilsinės.
Bankai čia įsikurti norintiems žmonėms drąsiai dalina paskolas, nors žemė, ant kurios verda statybos, priklauso ne nekilnojamojo turto (NT) projektų vystytojams, o Vilniaus miestui.
„Rubicon group“ (dabar „Icor“) ja buvo leista naudotis tik laikinai – 99 metus. Kas bus po to, mažai kam rūpi. Juk paskolos duodamos 30 metų.
Bene didžiausias stebuklas yra tai, kad už vieną šios Ozo karalystės hektarą, nepaisant visų ribojimų, statytojai noriai kloja dešimt milijonų, nors buvęs Vilniaus meras šiais 60,8 hektarais miesto teritorijos savo vaikystės draugo ir su juo susijusių asmenų įmonėms laikinai naudotis leido už lygiai nulį litų ir tiek pat centų. Taip, kukliais skaičiavimais, sostinė neteko 200 mln. eurų.
Vilnietis Artūras Sagidulinas jau žino, kad kurpiant tokias schemas jokių stebuklų nėra. Didžiausias stebuklas, kad tokio masto aferų autoriai vis dar laisvėje, o jų privirtą košę srebia kiti, niekuo dėti asmenys.
Nustebino sutartis
Prieš porą savaičių man buvo atsiųstas notarinės sutarties projektas. Jame jau įrašyta, kad buto paskirtis yra negyvenamosios patalpos, – pasakojo A.Sagidulinas.
„Šių metų kovo mėnesį susidomėjau „Hanner“ siūloma „Rent to buy“ paslauga. Man buvo aprodytas butas „Ozo namuose“ Ozo parke. Pasirašėme nuomos sutartį su teise butą išsipirkti. Dvejus metus turėjome nuomotis, o vėliau su banko paskola butą įsigyti.
Sutartyje buvo parašyta, kad tai yra butas gyvenamajame name. Pasirašiau, pervedžiau užstatą. Pradėjome įsirenginėti butą. Lapkričio pradžioje turėjome įsikraustyti. Prieš porą savaičių man buvo atsiųstas notarinės sutarties projektas. Jame jau įrašyta, kad buto paskirtis yra negyvenamosios patalpos. Vietoje buto ten nurodyta poilsio patalpa“, – pasakojo A.Sagidulinas.
Pasak pašnekovo, pusę metų jis galvojo, kad įsikels į normalų butą. Kilusius klausimus jis uždavė pastatą stačiusiai bendrovei. „Pradėjus aiškintis „Hanner“ atstovai siūlė nusiraminti ir pasirašyti sutartį, nes tai nieko nekeičia.
Buvo žadama, kad viskas bus gerai, bankai finansuos ir jokių bėdų nekils.
Kai ėmiau klausti, tai vis dėlto, kodėl sutartyje nurodytas ne butas, nors perku butą, man buvo paaiškinta, kad pastatas pastatytas parke, kur galima statyti tik tokius statinius ir parko žemės paskirties keisti negalima.
Pagal įstatymą daugiau nei pusė statinio turi būti tokios negyvenamos poilsio patalpos. Man buvo žadama, kad viskas bus gerai, bankai finansuos ir jokių bėdų nekils.
Aš pats ėmiau tuo domėtis. Konsultavausi su teisininkais. Buvau susitikęs su „Hanner“ generaliniu direktoriumi. Iš karto kilo daug klausimų, kaip reikės deklaruoti gyvenamąją vietą tokiose patalpose? Ar nereikės mokėti nekilnojamojo turto mokesčio? Kokie bus komunaliniai mokesčiai?
Dėl deklaravimo pats skambinau pasiklausti ir man buvo pasakyta, kad gal prašymas deklaruoti gyvenamąją vietą ir nebus atmestas, tačiau įstatymai nenumato, kad būtų galima nuolatos gyventi tokiose patalpose.
Taip pat išsiaiškinau, kad stipriai skiriasi statybų reikalavimai. Pavyzdžiui, į gyvenamąją patalpą šviesa turi šviesti bent dvi valandas per dieną, o negyvenamosios patalpos atveju tai iš viso nereglamentuota. Skiriasi privalomų automobilių stovėjimo vietų skaičius“, – dėstė vilnietis.
Jaučiasi apgautas
Ne vienas žmogus jaučiasi apgautas, nori nutraukinėti sutartis, prisidėti prie mano skundų, – minėjo buto pirkėjas.
Pasak A.Sagidulino, „Hanner“ atsisakė iš naujo derėtis dėl sąlygų, taip pat nesileido į kalbas dėl nuostolių kompensavimo:
„Jaučiuosi apgautas. Pareikalavau nutraukti sutartį. Jie man atsiuntė sutarties projektą, kuriame nurodyta, kad sutartis nutraukiama be abipusių pretenzijų.
Konsultavausi su teisininku ir atrašiau, kad su tokia formuluote nesutinku kategoriškai. Bendrovė vienašališkai pažeidė sutartį ir apgavo savo klientą.
Pareikalavau, kad sutartis būtų perrašyta, bet į tai „Hanner“ nieko neatsakė, tik paprašė mano sąskaitos numerio. Į sąskaitą buvo grąžintas mano užstatas. Tai, kad mažiausiai pusę metų prailginau savo nuomos terminą ir sugaišau daug laiko, niekaip kompensuota nebuvo.
Valstybinė vartotojų teisių pasaugos tarnyba pradėjo du tyrimus – dėl neteisinės ekonominės veiklos ir nesąžiningos reklamos.
Parašiau skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Gavau atsakymą, kad pradėti du tyrimai – dėl neteisinės ekonominės veiklos ir nesąžiningos reklamos. Man buvo pranešta, kad „Hanner“ jau nusiųstas užklausimas pateikti visą informaciją.
Taip pat gavau visų „Ozo namų“ klientų elektroninius adresus ir daugiau nei 130 žmonių pranešiau apie savo situaciją. Gavau daug atsakymų. Ne vienas žmogus jaučiasi apgautas, nori nutraukinėti sutartis, prisidėti prie mano skundų. Tų, kurie jau įsikėlė, situacija yra žymiai sudėtingesnė.
Beje, „Hanner“ toliau reklamose mini butus, o ne poilsio patalpas, nors jie patys man aiškiai pasakė, kad pastato paskirties ateityje keisti bus neįmanoma.“
Simbolinės baudos
Įsigyjantiems prekes ir paslaugas, taip pat ir nekilnojamąjį turtą, informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai. Esminės informacijos nepateikimas gali būti laikomas informacijos neatskleidimu, – paaiškino S.Šližytė.
VVTAT Vartojimo prekių ir paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Snieguolė Šližytė 15min.lt patvirtino, kad A.Sagidulino skundas gautas ir tyrimai pradėti, tačiau nuo detalesnių komentarų susilaikė.
„Kadangi šiuo metu tyrimas dar tik pradėtas, tarnyba negali plačiau komentuoti, ar teisės aktų pažeidimai bus nustatyti“, – nurodė specialistė.
TAIP PAT SKAITYKITE: 10 dalykų, kuriuos būtina žinoti perkant būstą
Pasak jos, vartotojams, įsigyjantiems prekes ir paslaugas, taip pat ir nekilnojamąjį turtą, pateikiama informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai. Esminės informacijos nepateikimas gali būti laikomas informacijos neatskleidimu.
Tiesa, sankcijos už tokį įstatymų pažeidimą yra juokingai mažos – nuo 289 iki 8688 eurų. Tokį nuostolį bet kuriai NT bendrovei nesunkiai kompensuotų pelnas iš vieno buto pardavimo.
Paminklas korupcijai
„Hanner“ už hektaro sklypą, kuriame šiuo metu stovi „Ozo namai“, sumokėjo beveik 10 mln. litų. „Rubicon group“ akcininkai 60,8 ha Vilniaus miesto žemės laikinam valdymui gavo už dyką.
15min.lt duomenis, „Hanner“ už hektaro sklypą, kuriame šiuo metu stovi „Ozo namai“, sumokėjo beveik 10 mln. litų. Šis sklypas įsigytas iš buvusio „Rubicon group“ akcininko Arūno Mačiuičio. Nei A.Mačiuičiui, nei „Hanner“ šie sklypai nepriklauso. Jie laikinai valdomi per bendroves, kurios ir keliauja iš rankų į rankas.
Tam, kad dar geriau suprastume, apie ką kalba, reikia prisiminti dešimtmečio istoriją. Ozo parko sklypas į „Rubicon group“, tiksliau jos valdomos NT bendrovės „Realco“ rankas, pateko Artūro Zuoko vadovavimo sostinei metu.
„Rubicon group“ sklypo Ozo g. užstatymo teisę perdavė 25 bendrovėms, iš kurių 11 buvo įsteigtos 2007 m. kovą. Naująsias įmones „Rubikono“ berniukai pakrikštijo graikų abėcėlės raidėmis – „Delta projektai“, „Gama projektai“, „Meta projektai“ ir t. t.
2007 m. Vilniuje keitėsi valdžia – A.Zuoką ir jo liberalcentristus rinkimuose nušlavė „tvarkiečiai“. Po taip nesėkmingai susiklosčiusių rinkimų „Rubicon group“ sklypo Ozo g. užstatymo teisę perdavė 25 bendrovėms, iš kurių 11 buvo įsteigtos 2007 m. kovą.
Naująsias įmones „Rubikono“ berniukai pakrikštijo graikų abėcėlės raidėmis – „Delta projektai“, „Gama projektai“, „Meta projektai“ ir t. t.
„Rubicon group“ (vėliau tapusi „Icor group“) susišlavė ne tik šį milžiniškos vertės sklypą. A.Zuokui valdant į jų rankas pakliuvo Vilniaus šilumos ūkis, komunalinių paslaugų verslai ir daug kitų gardžių kąsnių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Valstybės institucijos bejėgės prieš vilniečius melžiančią „Vilniaus energiją“
Prieš penkerius metus šios grupės akcininkai nusprendė skirtis ir pasidalinti valdomus verslus. Būtent tada įsteigtos bendrovės ėmė keliauti iš rankų į rankas.
Pirmieji pasitraukė Arūnas Mačiuitis, Remigijus Lapinskas ir Rimantas Bukauskas. Be kito turto jiems atiteko „Siemens“ arena ir bendrovės, valdančios dalį šalia esančio Ozo parko teritorijos.
Gyvenamųjų daugiabučių parke iš tiesų nėra. Butai formaliai yra arba administracinės, arba poilsio paskirties pastatuose.
Kita sklypo dalis liko Andriaus Janukonio, Lino Samuolio ir Dariaus Leščinsko rankose. Po dešimtmečio visiškai aišku, ko buvo verti verslininkų ir mero pažadai. Gyvenamųjų daugiabučių parke iš tiesų nėra. Butai formaliai yra arba administracinės, arba poilsio paskirties pastatuose.
Butus įsigijusios jaunos šeimos greičiausiai net nenutuokia, kokia iš tiesų yra viso jų pastato paskirtis ir kam priklauso žemė bei kokį galvos skausmą kartu su šiais butais jie paliks savo anūkams.
Dalį sklypų toliau užstatinėja su „Icor“ susijusios bendrovės, dalis jų jau už rinkos kainą nukeliavo kitoms verslo grupėms.
A.Avulis: „Eiti į šį projektą buvo klaida“
Taip, aš pripažįstu, kad prieš dvejus metus mes eidami į šį projektą ne viską įvertinome. Dabar manau, kad tai buvo klaida, – teigė A.Avulis.
„Hanner“ savininkas ir vadovas Arvydas Avulis 15min.lt teigė, kad gyventojams nėra dėl ko nerimauti – poilsio patalpos niekuo nesiskiria nuo butų, tačiau pripažino, kad imtis šio projekto buvo klaida:
„Man pačiam buvo didelis siurprizas, kai iš Registrų centro gavome registraciją, kurioje buvo užrašyta, kad tai negyvenamos patalpos. Mano nuomone, tai yra loginė klaida. Mes ėjome ir bandėme aiškintis, kaip taip gali būti, ir mums buvo pateiktas atsakymas, kad pagal dabartinę klasifikaciją ir Vyriausybės nutarimus kitaip priskirti neišeina.
Šio sklypo istorija yra išskirtinė. Daug metų dirba ir teismai, ir prokurorai. Jei nebūtų to šleifo, tai pats logiškiausias dalykas būtų paimti ir pakeisti sklypo paskirtį. Kai savo laiku „Rubikonui“ reikėjo prisidengti, buvo prikurta visokių vizijų, kaip jie stato vandens parką ir kaip šalia atsiras rekreacinė erdvė. Taip, aš pripažįstu, kad prieš dvejus metus mes eidami į šį projektą ne viską įvertinome. Dabar manau, kad tai buvo klaida.“
Pasak jo, visiems nepatenkintiems pirkėjams bendrovė pasiruošusi grąžinti pinigus. „Galiu sakyti atvirai, kad mes neįvertinome, jog visuomenė keičiasi. Prieš dvejus metus tokių žmonių kaip A.Sagidulinas nebuvo visai, nes niekas nekreipė dėmesio, kad sutartyje parašyta poilsio patalpa. Dabar mes tikrai pakliuvome į situaciją, kuri nėra maloni. Mūsų politika labai aiški, jeigu klientas nepatenkintas, mes jam iš karto grąžiname pinigus“, – teigė verslininkas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Daugiabučių statytojų gudrybės, dėl kurių gyventojai neturi kur parkuoti automobilių
Paklaustas, kas žmonių laukia pasibaigus Vilniaus savivaldybės nurodytam sklypų naudojimo terminui, A.Avulis siūlė nesijaudinti, nes toliau įsijungs konstitucinis privačios nuosavybės apsaugos mechanizmas ir Vilniaus savivaldybė nei pastatų, nei po jais esančios žemės nuosavybėn susigrąžinti nebegalės.
Taip elgiasi visi
Mes statome butus, nes kitaip juos vadinti liežuvis nesiverčia, nors galima būtų vadinti ir patalpomis. 51 proc. yra poilsio patalpos, o 49 proc. yra butai, – paaiškino T.Pauliukonis.
„Hanner“ generalinis direktorius Tomas Pauliukonis 15min.lt patvirtino, kad Ozo parke tenka statyti poilsio namus, nes daugiabučių ten statyti negalima: „To sklypo dalies, kurioje statomės namus, paskirtis yra rekreacinė. Pagal visus reglamentus, tokioje zonoje mes galime statyti pastatą, kurio vyraujanti paskirtis būtų poilsio.
Mes statome butus, nes kitaip juos vadinti liežuvis nesiverčia, nors galima būtų vadinti ir patalpomis. 51 proc. yra poilsio patalpos, o 49 proc. yra butai. Pats pastatas yra visiškai identiškas, nesvarbu, ar tai yra butų, ar poilsio korpusai.“
Jam taip pat nuostabą kėlė Registrų centro pozicija tokias patalpas priskirti prie negyvenamų. „Bendrabučio kambarys su bendrais tualetais ir bendra virtuve yra gyvenamoji patalpa, o poilsio patalpa, kuri yra lygiai tokia, kaip butas, yra negyvenamosios“, – sakė T.Pauliukonis.
Jis patikino, kad dėl mokesčių ar gyvenamosios vietos deklaravimo gyventojams jokių problemų nėra. 15min.lt buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E.miesto departamento interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjo Vitalijaus Mosino pasirašytas paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad deklaruoti gyvenamąją vietą poilsio paskirties patalpose, jei asmuo ten gyvena, galima.
„Mes bendradarbiaujame su trimis bankais ir jie šias patalpas finansuoja lygiai ta pačia proporcija, kaip ir butus – 85 proc. Reikia įsivertinti, kad bankai finansuoja 30 metų, todėl jie mato tas rizikas. Taip elgiasi visi. Greta gyventojai gyvena administraciniame pastate, kuriame yra ir biurai, ir butai“, – minėjo „Hanner“ generalinis direktorius.
